Kodėl kartais skrydis su persėdimu kainuoja kelis kartus pigiau nei tiesioginis, nuo ko priklauso bilietų kainos ir kodėl patogus oro susisiekimas svarbus ne tik keliautojams, bet ir visos šalies ekonomikai?
Lietuvos oro uostuose – neraminanti situacija?
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunerimęs skaitytojas Marius (vardas pakeistas), kuris atkreipė dėmesį į, pasak jo, vis prastėjančią bei nerimą keliančią situaciją Lietuvos aviacijos sektoriuje.
Marius dalijosi, kad oro linijų bendrovė „Austrian Airlines“ nuo kitų metų sausio 10 d. iki kovo 10 d. laikinai stabdo tiesioginius skrydžius maršrutu Viena–Vilnius. Anot jo, tai tiesiogiai smogia šalies verslui, tarptautiniam įvaizdžiui bei nacionaliniam saugumui.
„Verslui tai yra itin skaudus smūgis: Viena mums yra gyvybiškai svarbi Europos sostinė tiek tiesioginiams verslo susitikimams su verslo partneriais, tiek kaip pagrindinė jungiamoji stotelė keliaujant į Balkanų regioną.
Negana to, šis skrydžių nutraukimas sutampa su itin svarbiu periodu: būtent tuo metu Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Priimti užsienio delegacijas, diplomatus bei patiems civilizuotai ir greitai judėti Europoje be tiesioginės jungties per Vienos aviacijos mazgą bus sudėtingiau“, – aiškino jis.
Pasak skaitytojo, situaciją dar labiau paaštrina tai, kad nuo spalio pabaigos nebelieka ir „Ryanair“ skrydžių iš Vilniaus į Vokietiją (Berlynas, Frankfurto Hanas, Niurnbergas).
Tuo metu „Wizzair“ pradeda skraidyti į Berlyną, bet dažnis bus nepalyginamai mažesnis (3 k. per savaitę) nei buvo su „Ryanair“ ir „airBaltic“ (6 k. ir 2 k. per savaitę).
„Verslui teks skraidyti su nepatogiais persėdimais Frankfurte su „Lufthansa“ kelioliką kartų brangiau.
Apie kokį sėkmingą Vokietijos karių brigados dislokavimą ir integraciją Lietuvoje galime kalbėti, jei palaipsniui tampame visišku aviacijos užkampiu? Vokietijos kariai ir taip nenoriai renkasi tarnybą mūsų šalyje, o dar labiau prastėjančios susisiekimo sąlygos (kai tampa sudėtinga karts nuo karto grįžti namo pas šeimas) šį sprendimą padarys dar mažiau patrauklų. Ypač skaudu dėl Niurnbergo, kadangi šią kryptimi skraidydavo labai daug Vokietijos kareivių“, – pažymėjo jis.
Jis pabrėžė, kad pasiekiamumas šiandien yra strateginis šalies klausimas.
„Tikimės, kad ši situacija susilauks deramo visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio ir paskatins oro uostus ir susisiekimo ministeriją imtis realių veiksmų, o ne stebėti situaciją pasyviai ir pastoviai teisintis“, – pridūrė Marius.
Skrydžių kaina skiriasi ir 3,5 karto
Neretai gyventojai skundžiasi ne tik sumažėjusiu skrydžių skaičiumi, bet ir bilietų kainomis.
Pasitaiko tokių atvejų, kai į pasirinktą miestą nuskristi su persėdimu kitoje valstybėje yra pigiau, nei tiesiogiai iš Lietuvos.
Pavyzdžiui, itin populiari skrydžių kryptis tarp lietuvių yra Alikantė (Ispanija).
Tiesioginiai skrydžiai iš Kauno (pirmyn atgal) spalio 17–19 dienomis į šį Ispanijos miestą kainuoja 455,22 euro asmeniui.
Tuo metu renkantis skrydžius su persėdimu galima ryškiai sutaupyti.
Pavyzdžiui, iš Kauno į Milaną vienam asmeniui spalio 17 dieną nuskristi kainuoja 62,83 euro.
Tuo metu pigiausio skrydžio iš Milano į Alikantę kaina spalio 19 dieną siekia 65,99 euro.
Tai reiškia, kad kelionė pirmyn ir atgal su persėdimu vienam asmeniui iš viso kainuotų 128,82 euro.
Nepaisant to, kad tektų sugaišti daugiau laiko, tačiau būtų galima sutaupyti 326,4 euro. Paprastai tariant, skrydžių šiomis dienomis kaina skiriasi daugiau nei 3,5 karto.
Taigi, kodėl taip yra?
Apskritai susisiekimas gerėja
Lietuvos oro uostų (LTOU) Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė nurodė, kad LTOU turimais duomenimis, „Austrian Airlines“ nuo sausio 10 d. iki kovo 10 d., laikinai nevykdys skrydžių maršrutu Vilnius–Viena.
„Įprastai sausio – vasario mėn. aviacijos rinkoje turi mažesnę kelionių pasklausą. Dėl šios priežasties oro bendrovės šiuo laikotarpiu peržiūri skrydžius, jų dažnius ir maršrutų tinklą, atsižvelgdamos bendrą maršrutų ekonominį efektyvumą – paklausą ir veiklos kaštus.
Viena reikšmingiausių oro bendrovių veiklos sąnaudų yra aviacinis kuras, todėl šiuo metu aukštos degalų kainos reikšmingai didina jų veiklos kaštus“, – nurodė LTOU atstovė.
Ji pabrėžė, kad tai nereiškia, kad tiesioginiai skrydžiai į Vieną šiuo laikotarpiu nutruks.
„Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tiesioginis susisiekimas tarp Vilniaus ir Vienos šiuo laikotarpiu nenutrūks. Skrydžius į Vieną 2–3 kartus per savaitę vykdys Ryanair. Nuo kovo 10 d.
Austrian Airlines planuoja atnaujinti skrydžius 3 kartus per savaitę, o nuo vasaros aviacijos sezono pradžios – 4 kartus per savaitę“, – komentavo R. Sinkevičiūtė.
Ji pridūrė, kad be tiesioginių skrydžių, Viena iš Vilniaus yra pasiekiama jungiamaisiais skrydžiais per Frankfurtą ir Ciurichą su Lufthansa grupės oro bendrovėmis, taip pat per Varšuvą su LOT, Helsinkį su Finnair, Kopenhagą su SAS ir Rygą su airBaltic.
Tuo metu kalbant apie Vokietiją, žiemą iš Vilniaus bus skraidoma į 6 jos miestus.
„Taip pat svarbu patikslinti, kad tiesioginis susisiekimas su Vokietija iš Vilniaus išlieka. 2026–2027 m. žiemos sezonu tiesioginiai skrydžiai bus vykdomi į šešis Vokietijos miestus – Frankfurtą, Berlyną, Hamburgą, Dortmundą, Diuseldorfą ir Miuncheną“, – ramino pašnekovė.
Pasak jos, artėjant pirmininkavimui, skrydžių į Briuselį bus apie 30 proc. daugiau.
„Vertindami artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, nuosekliai stipriname susisiekimą su svarbiausiais Europos centrais. 2026–2027 m. žiemos sezonu tiesioginis susisiekimas su Briuseliu, palyginti su praėjusiu žiemos sezonu, gerėja apie 30 proc. Tiesioginiai skrydžiai yra 4 kartus per savaitę“, – nurodė ji.
R. Sinkevičiūtė pridūrė, kad bendrai susisiekimas su Europos sostinėmis gerėja 11 proc., o jungiamųjų skrydžių pasiūla per pagrindinius Europos aviacijos centrus – 8 proc.
Iš Vilniaus tiesiogiai bus pasiekiama 20 Europos sostinių, palyginti su 18 praėjusį žiemos sezoną. Todėl bendras susisiekimo lygis artėjant pirmininkavimui ne mažėja, o auga.
Pavadinimas
LTOU atstovė pažymi, kad naujų skrydžių krypčių plėtrai svarbi keleivių paklausa ir maršrutų ekonominis potencialas.
„Lietuvos oro uostai nuolat dirba su esamomis bei potencialiomis oro bendrovėmis dėl naujų krypčių atidarymo ir jau vykdomų maršrutų plėtros. Vertinant galimybes pradėti naujus skrydžius, vienas svarbiausių veiksnių yra paklausos ir pasiūlos sąveika.
Oro bendrovės atidžiai analizuoja keleivių srautus – be kita ko, vertina, kiek keleivių į konkrečią kryptį jau dabar keliauja netiesioginiais skrydžiais, kokia yra verslo ir poilsinių kelionių paklausa bei jos augimo perspektyvos“, – paaiškino ji.
Visgi, anot pašnekovės, vien keleivių skaičiaus nepakanka – sprendžiant dėl naujo maršruto vertinamos galimos bilietų pajamos, operaciniai kaštai, orlaivių panaudojimo alternatyvos ir bendras maršruto rentabilumas.
„Atitinkamai oro bendrovės gali atsisakyti ar nutraukti ir tuos maršrutus, kuriuose keleivių srauto bei gaunamų pajamų santykis neužtikrina numatytų atsiperkamumo rodiklių“, – pridūrė ji.
R. Sinkevičiūtė dalijasi, kad nemaža dalis naujų maršrutų pradedami vykdyti vasaros skrydžių sezonu, kai keleivių srautai tradiciškai yra didžiausi.
„Šis laikotarpis sutampa su pagrindiniu atostogų sezonu ir mokinių atostogomis, todėl oro bendrovėms yra palankesnės sąlygos naują maršrutą pradėti tuo metu, kai kelionių paklausa yra didžiausia.
Vasaros sezonas dažnai naudojamas naujų maršrutų testavimui: jei maršrutas pasiteisina, jis pratęsiamas žiemos sezonui, o jei ne – nutraukiamas pasibaigus sezonui be jokių ilgalaikių įsipareigojimų“, – komentavo LTOU atstovė.
Ji pridūrė, kad bilietų kainodarą nustato oro bendrovės ir ji yra dinamiška.
„Bilietų kainodara yra dinamiška ir priklauso nuo daugelio veiksnių – keleivių paklausos, konkurencijos konkrečiame maršrute, sezoniškumo, bilietų įsigijimo laiko, orlaivių užimtumo ir įvairių kitų komercinių aplinkybių“, – pabrėžė R. Sinkevičiūtė.
Be susisiekimo nebus ir ekonominės plėtros?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad patogus susisiekimas įvairiomis transporto rūšimis yra be galo svarbus mūsų ekonominės plėtros veiksnys.
„Lietuva – itin maža ir labai atvira ekonomika, vietos rinka sekli, tad ilgalaikės plėtros potencialas slypi pasaulinėje rinkoje – kiek mes pajėgsime atsiriekti globalių prekių ir paslaugų rinkų. Tad tarptautinis pasiekiamumas yra viena iš pamatinių sąlygų mūsų verslams veikti globaliai“, – aiškino ekonomistė.
Be to, anot jos, Lietuvos ekonomika keičiasi ir susisiekimas tampa svarbesniu nei bet kada veiksniu.
„Sparčiai brangstant darbo jėgai, privalome auginti aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų svorį mūsų ekonomikos struktūroje. Tam būtina išlaikyti patrauklumą užsienio investicijoms. O globalioms kompanijoms vertinant šalis potencialioms investicijoms tarptautinis pasiekiamumas – vienas svarbesnių kriterijų. Tai ypač aktualu tarptautinių paslaugų, finansų, technologijų ir centrinių būstinių veiklai ar konferenciniam turizmui“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Galiausiai, ekonomistė pabrėžia, kad sudėtingesnis ir brangesnis susisiekimas oru susiveda į kaštus.
„Jei nėra tiesioginio skrydžio, kelionė tampa ilgesnė, didėja skrydžių vėlavimų rizika, mažėja galimų susitikimų per dieną. Didelėms tarptautinėms įmonėms tai gali būti realus veiksnys renkantis tarp Vilniaus, Varšuvos, Rygos ar kitų regiono centrų“, – komentavo pašnekovė.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė paaiškino, kad užsienio investuotojai potencialias investicijų kryptis vertina pagal daugelį kriterijų, tačiau susisiekimo oru trukmė ir kaštai yra svarbus veiksnys priimant sprendimus ypač įmonėms, veikiančioms globaliai.
„Verslo kelionėse gaištamas laikas nėra produktyvus, tad įmonės stengiasi jį minimizuoti ir stengiasi pasirinkti patogesnį susisiekimo sprendimą galinčias pasiūlyti lokacijas“, – pabrėžė ji.
Kainos aukštos, nes rinka maža
Pasak ekonomistės, bilietų kainos Lietuvoje yra aukštos dėl vienos priežasties – mažos rinkos, konkurencijos ir oro uostų kaštų kombinacijos.
„Lietuva turi gerokai mažesnę potencialių keleivių bazę nei Lenkija ar Vokietija. Mažesnėje rinkoje oro linijoms sunkiau užpildyti lėktuvus, todėl kai kurių maršrutų ekonomika prastesnė.
Kai į tą pačią kryptį skrenda kelios oro linijos, jos konkuruoja kaina. Jei yra vienas vežėjas arba tik keli, kainodara gali būti gerokai mažiau agresyvi. Juk Vilnius nėra didelis tranzitinis hub'as. Frankfurtas, Amsterdamas, Varšuva ar Kopenhaga surenka keleivius iš daugybės rinkų ir gali efektyviai užpildyti lėktuvus per tranzitą. Vilnius daugiausia remiasi vietine Lietuvos paklausa, todėl vieno keleivio skraidinimo ekonomika kai kuriuose maršrutuose yra prastesnė“, – aiškino pašnekovė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, šis laikotarpis, apskritai, labai sudėtingas oro vežėjams dėl globalios energetinės krizės ir staigių reikšmingų aviacinio kuro kainų svyravimų, kuriuos ne visiems pavyko suvaldyti.
Ji pridūrė, kad pasiekiamumas oro transportu be galo svarbus investiciniam klimatui ir jį būtina kryptingai stiprinti.
„Tik gerindama verslo ir investicinį klimatą Lietuva gali tikėtis išlikti konkurencinga ir užsitikrinti ilgalaikį spartų vystymąsi“, – pabrėžė ekonomistė.
