Karmėlavoje įsikūręs Kauno oro uostas jau kelerius metus stengiasi tapti pagrindiniu keleivių vežėju, tačiau dėl teismų įstrigusi naujo terminalo statyba net neprasidėjo. Kova dėl patrauklumo jau beveik pralaimėta, vis dėlto oro uosto vadovai dar turi ateities planų, rašo "Lietuvos žinios".
Kauno oro uostas iš Aleksoto į Karmėlavą perkeltas kone prieš du dešimtmečius, tačiau jis išties mažai panašus į modernų ir šiuolaikišką. Keleivių terminalas buvo laikinai įrengtas buvusiame sandėlyje, pamažu čia atsirado būtiniausios tarnybos, bet nei vietos, nei komforto tikrai nepadaugėjo.
"Gal ir nėra taip baisu, kaip kartais bandoma parodyti", - "Lietuvos žinioms" sakė oro uosto direktorius K.Cucėnas. Pasak jo, ir taksi, ir visuomeninio transporto rasti nesudėtinga. Čia veikia ir automobilių nuoma, bankomatai, kavinė, keletas kitų bendrovių, siūlančių savo paslaugas. Tačiau jei šiemet keleivių skaičius išaugs iki planuojamų 500 tūkst., problemų išvengti nepavyks. Jau dabar susikaupus didesniam žmonių skaičiui trūksta netgi sėdimų vietų. Problemą turėjo išspręsti naujo keleivių terminalo statybos. Jis turėtų atitikti Šengeno reikalavimus ir galėtų priimti iki 2 mln. keleivių per metus. Tačiau statybos dar neprasidėjo.
Kauno oro uoste darbai nėra visai sustoję. "Kaip ten bebūtų, judame į priekį. Jau rugsėjį turėtų būti baigti šviesos signalinės sistemos darbai, įrengiama signalizacija su vaizdo kameromis. Dabar vyksta bandymai. Rudenį baigsime rengti ir oro uosto detalųjį planą. Tada bus galima kalbėti apie viešbučio bei restorano, taip pat kitų objektų statybą", - dienraščiui sakė K.Cucėnas. Anot jo, verslininkų susidomėjimas didžiulis. "Žmonės nori investuoti į viešbučius, kavines, esame patrauklūs ir reklamos verslui", - tikino oro uosto direktorius, pabrėždamas, kad investicijomis domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijos.
Ekspertai, kalbėdami apie Kauno oro uosto perspektyvas, yra tarsi pasidaliję į dvi grupes. Vienų teigimu, Lietuvos viduryje įsikūręs ir puikiomis meteorologinėmis sąlygomis garsėjantis aerodromas, turintis ilgiausią kilimo ir tūpimo taką ir esantis šalia puikiai pagaliau įkurtos Kauno laisvosios ekonominės zonos, turėtų sparčiai plėtotis. Tą patvirtina ir nemenkos lėšos, kurias skiria ne tik valstybė, bet ir Europos Sąjunga. Be keleivių terminalo statybos, čia planuojama vystyti oro uosto infrastruktūra, plėsti vairavimo takus, didinti lėktuvų stovėjimo peroną, statyti naujus angarus lėktuvų techninei priežiūrai, krovinių ir skubių siuntų terminalus.
Kiti mano, kad Karmėlavoje įsikūręs oro uostas greičiausiai netaps pagrindiniais Lietuvos oro vartais. Visi ligšioliniai bandymai pritraukti pigių skrydžių bendroves ir sulaukti turistų srauto baigėsi nesėkme. Pagrindiniai į Kauną atskrendantys keleiviai yra užsienyje gyvenantys tautiečiai ar jų artimieji. Pirmoji Kaune įsikūrusi bendrovė "Ryanair" dėl keleivių trūkumo atšaukė vos kelis mėnesius veikusį reisą į Stokholmą, o kita bendrovė "Wizzair" visai nutraukė reisus iš Kauno. Yra duomenų, kad netrukus iš Karmėlavos gali pasitraukti dar viena skandinavų kompanija.
Vienintelė viltis, kad čia daugės užsakomųjų turistinių skrydžių ir didės krovinių gabenimo mastas. Baigus apšvietimo sistemos rekonstrukciją Kauno oro uostas taps atsarginiu oro uostu ne tik dėl blogo oro sąlygų lėktuvų negalintiems priimti Vilniaus ar Palangos, bet taip pat Latvijos, Švedijos, Baltarusijos bei Kaliningrado aerodromams.
