Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.
„Bet kuriuo atveju, be Trišalės tarybos niekas sprendimų nepriiminės. Ten po vieną balsą turi verslas, valstybė ir profesinės sąjungos, o iš kol kas vykstančių diskusijų, manau, akivaizdžiai matosi, jog valstybė ir profesinės sąjungos Darbo kodekso kai kurių straipsnių įšaldymui nepritars“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.
Tuo metu Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas teigia tikintis, kad bent jau daliai verslo pateiktų siūlymų galėtų būti pritarta. Jis taip pat pabrėžia, kad prašoma stabdyti ne viso Darbo kodekso, o tik dalies jo nuostatų galiojimą ir tik šešiems mėnesiams.
R. Šalaševičiūtė: diskutuoti galima dėl dviejų pasiūlymų
Pasak R. Šalaševičiūtės, komiteto nariai darbdavių pasiūlymus ketina aptarti kitos savaitės pradžioje.
„Pirmadienį ir antradienį esame suplanavę komiteto posėdžius, kuriuose turime aptarti įstatymų projektus, kuriuos antradienį ketinama svarstyti Seime ir kurie tikrai labai pagelbės verslui, todėl komiteto narius ketinama supažindinti ir su darbdavių pasiūlymais, kad būtų galima suformuoti bendrą komiteto nuomonę“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.
Pasak jos, diskutuoti galima dėl siūlymo leisti darbdaviui keisti darbo sutartyje numatytas darbuotojo funkcijas, paliekant jam numatytą darbo užmokestį, taip pat dėl siūlymo sumažinti apribojimus terminuotoms darbo sutartims.
„Leidimas lanksčiau keisti darbuotojo darbo pobūdį toje pačioje įmonėje galbūt leistų išvengti prastovų įforminimo kai kuriems darbuotojams, kas kainuoja ir valstybei. Juo labiau, antradienį Seime svarstysime įstatymų projektus, kuriais visiems darbdaviams numatoma subsidijuoto iki 90 proc. prastovoje esančių darbuotojų užmokesčio, o jei darbdavys sutiktų prisidėti 30 proc., valstybės kompensuojama maksimali suma didėtų nuo 607 iki 900 eurų“, – aiškino parlamentarė.
Anot jos, terminuotų darbo sutarčių apribojimų sumažinimas leistų sumažinti neapmokamose atostogose esančių darbuotojų skaičių, kurių dabar yra apie 16 tūkstančių.
R. Šalaševičiūtės teigimu, dauguma kitų darbdavių pasiūlymų nepriimtini, be to, dalis jų pažeistų ir Europos Sąjungos teisę.
„Visoje Europos Sąjungoje yra tokia pati krizė, kaip pas mus, kyla problemų dėl darbo teisinių santykių, tačiau kol kas tarptautiniai teisės aktai nėra pakeisti, jie galioja“, – tvirtino R. Šalaševičiūtė.
Pasak jos, kritikos neatlaiko darbdavių siūlymas iki 12 valandų ilginti darbo dieną, už papildomą laiką nemokant viršvalandžių.
„Tai jau yra toks verslo matymas, kad tu, žmogau, privalai dirbti, nesvarbu, ar tu esi pavargęs ar ne, o mes tau nemokėsime to, ką įstatymas numato. Kritiškai vertinu ir siūlymą mažinti išeitines pašalpas arba jų mokėjimą finansuoti iš Ilgalaikių darbo išmokų fondo. (...) Krizinėje situacijoje šio fondo lėšų prireiks kitoms reikmėms“, – teigė parlamentarė.
D. Arlauskas: daliai pasiūlymų galėtų būti pritarta
Pasak D. Arlausko, oficialaus Vyriausybės atsakymo darbdaviai kol kas nėra gavę, todėl tikisi, kad bent daliai pasiūlymų gali būti pritarta.
„Reikalas nėra visiškai beviltiškas. Mes manome, kad neigiamą pirminę reakciją sukėlė tai, kad dalis pasiūlymus komentuojančių žmonių neskaitė mūsų pasiūlymų ir nesuvokia, kad įšaldymas būtų tik laikinas ir galiotų ne visam Darbo kodeksui, o tik daliai jo nuostatų“, – BNS sakė D. Arlauskas.
Pasak jo, darbdaviams oponuojančios profesinės sąjungos siekia pritraukti daugiau narių, o jų siūlymas viską spręsti per kolektyvines darbo sutartis iš esmės yra neįgyvendinamas.
„Mes 30 metų bandome pasirašyti bent vieną šakinę kolektyvinę darbo sutartį, tačiau niekaip nesigauna. Mes esame visiškai kitoje kultūrinėje aplinkoje nei Skandinavija, kur beveik visi darbuotojai priklauso profsąjungoms, o darbdaviai – verslo organizacijoms. Jaunimas dabar neretai iš viso nesupranta kas yra tos darbo sutartys ir nori dirbti nuotoliniu ar kitais būdais“, – tvirtino D. Arlauskas.
„Todėl siūlymas viską spręsti per kolektyvines sutartis yra visiškai nerealus, reikia ieškoti kitų mechanizmų“, – pridūrė jis.
Ministerija: didžioji dalis pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, didžioji dalis darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį, todėl nėra priimtini.
„Valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, todėl yra pasirengusi subsidijuoti per prastovas mokamą darbo užmokestį, o šiuo atveju prašoma galimybių palengvinti darbuotojų atleidimą – sutrumpinti įspėjimo terminus, atsisakyti išeitinių išmokų arba jas mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, – komentare BNS nurodė ministerija.
Anot jos, jeigu dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys negali duoti darbuotojui darbo, nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu ir darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo, tuomet galima skelbti prastovą, per kurią mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas.
Valstybė subsidijuos 90 proc. arba 70 proc. darbo užmokesčio – lubos sieks atitinkamai 607 ir 910,5 euro. Ministerijos teigimu, jeigu darbdavys pasirinks 90 proc. subsidiją mokėdamas minimalų darbo užmokestį, jo indėlis sudarys vos 61 eurą.
„Darbdavių organizacijos taip pat norėtų pailginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų, o vidutinę darbo savaitės trukmę – iki 48 valandų nemokėdamos už viršvalandžius ar papildomą darbą. Šiuo sudėtingu laikotarpiu kaip tik didesnis dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų sveikatai, o tai neatsiejama nuo pakankamo poilsio“, – pabrėžė ministerija.
Anot ministerijos, jau dabar terminuotas sutartis sudarius vietoj nesančių darbuotojų, joms netaikomas Darbo kodekso apribojimas, kad tokių sutarčių nuolatiniam darbui gali būti iki 20 proc. visų sutarčių.
Be to, ir dabar darbdaviai gali vienašališkai išleisti kasmetinių atostogų, jei darbuotojai turi sukaupę jų už daugiau nei vienerius metus.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad aukštesnio nei darbdavio lygio kolektyvine sutartimi galima nukrypti nuo Darbo kodekso reguliavimo, tiesa, su išimtimis dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo ar pasibaigimo, minimalaus darbo užmokesčio, darbuotojų saugos, sveikatos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo bei kitais pagrindais.
