Minint Lietuvos socialinio draudimo šimtmetį, penktojoje Nacionalinėje socialinės politikos konferencijoje Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Kasparas Vasiliauskas pristatė „Sodros“ rezervo pakankamumo vertinimą.
Jame nagrinėta, kaip sistemą iki 2050 metų paveiktų visuomenės senėjimas, spartesnis pensijų indeksavimas ir didelis ekonominis sukrėtimas.
Remiantis pranešime pateiktomis demografinėmis projekcijomis, dirbančiųjų gyventojų dalis 2026–2050 metais sumažėtų nuo 47 iki 43 proc., o pensinio amžiaus žmonių dalis išaugtų nuo 21 iki 30 proc. Dirbančiųjų, tenkančių vienam pensininkui, skaičius sumažėtų nuo 2,2 iki 1,4.
„Pagrindinis mūsų rezultatams įtaką darantis veiksnys yra demografija“, – sakė K. Vasiliauskas.
Tvarūs finansai – mažesnių pensijų sąskaita
Ekonomistas aiškino, kad vertinant sistemos ateitį remtasi dabartinėmis pensijų indeksavimo taisyklėmis ir demografinėmis prognozėmis.
Pagal šį scenarijų pensijų indeksavimas būtų stabdomas tada, kai „Sodros“ pajamų nepakaktų pensijų išlaidoms padengti. K. Vasiliausko skaičiavimais, pirmą kartą tai nutiktų 2030 metais, o iki 2050-ųjų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus.
„Dabartinė sistema iš finansinės pusės yra pakankamai tvari, nes pensijų indeksavimo taisyklėje numatyti saugikliai. Jeigu socialinio draudimo pensijų išlaidos pradeda viršyti pajamas, indeksavimas sustabdomas“, – įvardijo K. Vasiliauskas.
Tokia sistema, pasak ekonomisto, leistų išlaikyti tvarius „Sodros“ finansus, bet pensijos, palyginti su atlyginimais, ilgainiui mažėtų. Pristatyme pateiktame scenarijuje pajamų pakeitimo norma iki 2050 metų sumažėtų nuo 47 iki 33 proc.
„Noriu pasakyti, kad mūsų skaičiavimuose parodytas pensijų indeksavimo stabdymas dėl demografinio saugiklio lemia tai, kad pajamų pakeitimo norma, tas santykinis pensinio amžiaus asmenų gerovės matas, laipsniškai pradeda mažėti“, – nurodė K. Vasiliauskas.
„Pensijų indeksavimo stabdymas dėl demografinio saugiklio lemia tai, kad pajamų pakeitimo norma, santykinis pensinio amžiaus žmonių gerovės matas, laipsniškai pradeda mažėti“, – aiškino K. Vasiliauskas.
Kitas vertintas scenarijus – leisti rezervą naudoti pensijų indeksavimui jo nestabdant arba siekti išlaikyti 47 proc. pajamų pakeitimo normą.
Pirmuoju atveju rezervas nepasiektų 100 proc. išlaidų padengimo tikslo, o antruoju, K. Vasiliausko analize, būtų išnaudotas 2043 metais.
„Jeigu mes siektume to ambicingesnio tikslo, pagal apibrėžimą ta pajamų pakeitimo norma būtų pastovi. Bet kas atsitinka tada su rezervais?“ – pridūrė K. Vasiliauskas.
Jo vertinimu, net ir agresyviau investuojant rezervą nepavyktų išspręsti ilgalaikio pensijų finansavimo klausimo. Pristatymo duomenimis, dabartinė rezervo investavimo grąža siekia apie 2 proc.
„Net jeigu tas investavimas būtų agresyvesnis, fundamentalios problemos tai neišspręstų, nes rezervas nėra tvarus finansavimo šaltinis. Net jeigu ir tu daugiau uždirbtum iš rezervo, siektum ambicingesnių tikslų, vis tiek tas pinigų kapšas yra per mažas, jis galų gale išsieikvoja“, – sakė K. Vasiliauskas.
Rezervas padėtų per krizę, bet neišspręstų sistemos problemų
K. Vasiliauskas taip pat vertino, kas nutiktų, jei pasikartotų 2008 metų masto ekonominis sukrėtimas.
Anot jo, dabartinė indeksavimo tvarka ir sukauptas rezervas padėtų jį atlaikyti, tačiau pensijų adekvatumo sąskaita. Jeigu rezervas būtų naudojamas indeksavimui nestabdant, pagal vertinimą jo lygis taptų neigiamas.
„Dabartinė pensijų indeksavimo taisyklė ir sukauptas rezervas tikrai būtų pakankami atremti tokio masto finansinį sukrėtimą, kokį mes matėme 2008 metais, bet tai būtų pensijų adekvatumo sąskaita. Jeigu būtų alternatyvus scenarijus, rezervai būtų neigiami“, – pasakojo K. Vasiliauskas.
Norint išlaikyti finansiškai tvarią sistemą ir kartu siekti adekvatesnių pensijų, pasak ekonomisto, reikėtų ieškoti papildomų pajamų šaltinių.
Jis paminėjo kelis galimus variantus – didesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, socialinio pensijų draudimo įmokų tarifo didinimą arba didesnę GPM dalį, skiriamą bendrajai pensijos daliai.
„Vienas iš būdų yra didinti gyventojų pajamų pagrindinį tarifą. Kitas būdas yra didinti socialinio pensijų draudimo įmokų tarifą“, – aiškino K. Vasiliauskas.
Apibendrindamas K. Vasiliauskas pabrėžė, kad pensijų indeksavimo taisyklės lemia pasirinkimą tarp išmokų adekvatumo ir finansinio tvarumo.
„Apibendrinant keturias žinutes, jas visas jungia viena mintis – nėra nieko už dyką. Pirma išvada būtų ta, kad indeksavimo taisyklė nėra techninis parametras“, – nurodė K. Vasiliauskas.
Dirbom daugiau kaip 40 metų!! Atlyginimai daugelio mūsų nebuvo dideli. O dabar mums sako, už dyką?
Europa pensijoms skiria
14 % BVP,
Lietuvos vagys - 7 % !!!




