Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas
Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas, senos statybos daugiabučiuose gaisro pavojus išlieka didelis dėl kelių pagrindinių priežasčių. Viena jų – tinkamai neveikia gaisrinės saugos sistemos. Taip pat kai kuriuose senesniuose daugiabučiuose vis dar yra naudojami seni, nepritaikyti dabartiniams poreikiams elektros tinklai, kurie nesugeba atlaikyti šiuolaikinių elektros apkrovų. Visa tai gerokai padidina trumpojo jungimo ar laidų perkaitimo tikimybę, o tai neretai baigiasi gaisru.
Taip pat dažnai pasitaiko užblokuoti ar panaikinti avariniai išėjimai, trukdantys evakuacijai, o koridoriuose laikomi daiktai gali apsunkinti ugniagesių darbą. Daugelyje pastatų neveikia ar visai išardytos gaisrinės saugos sistemos, pavyzdžiui, dūmų ir šilumos valdymo sistemos, vidaus gaisrinis vandentiekis ar gaisro aptikimo signalizacija. Problemas dar labiau gilina degios apdailos medžiagos, kurios gaisro metu gali išskirti nuodingas dujas.
„Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas – daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Svarbi gaisrų priežastis yra ir ekonominiai motyvai – instaliacijoms, signalizacijoms ar kitų sistemų atnaujinimams reikia investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar negali skirti. Prie problemos prisideda ir informacijos trūkumas – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškina A. Česūnas.
Jis tęsia, kad dažnai gyventojai savavališkai pertvarko balkonus, užtverdami ar visai panaikindami avarinius išėjimus, nesuvokdami, kad tai kelia pavojų ne tik jiems patiems, bet ir visiems name gyvenantiems žmonėms. Galiausiai, ribotas administracinių priemonių taikymas – valstybinės institucijos be gyventojų sutikimo negali patekti į butą ir patikrinti pažeidimų, todėl rizikos dažnai lieka nepastebėtos ir neištaisytos. Visos šios priežastys lemia, kad daugiabučiuose gaisrinė sauga tampa prioritetu tik tuomet, kai pasekmės jau būna įvykusios.
Saugumą užtikrins kompleksinė renovacija
Anot specialisto, kompleksinė daugiabučių renovacija – palanki proga ne tik pagerinti pastato energinį efektyvumą, bet ir užtikrinti visapusę jo apsaugą nuo gaisro. Modernizavimo metu galima ir būtina atnaujinti daugelį svarbių inžinerinių sistemų, kurios tiesiogiai susijusios su pastato priešgaisrine sauga.
„Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasado apšiltinimo darbų metu būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte“, – tvirtina A. Česūnas.
Reikšmingas saugumo padidėjimas pasiekiamas ir įrengiant ar atnaujinant gaisro aptikimo sistemas bei autonominius dūmų detektorius, kurie anksti įspėja apie gaisro pavojų. Taip pat svarbu atkurti ar sutvarkyti avarinius išėjimus: balkonų liukus, kopėčias, įsitikinti, kad jie nėra užstatyti ar užvirinti. Vidaus gaisrinio vandentiekio sistemą (gaisrinius čiaupus ar siurblius) būtina atnaujinti arba įrengti iš naujo, jei ji buvo demontuota. Ne mažiau svarbi ir žaibosaugos sistema, kuri ypač aktuali aukštiems bei senesniems pastatams.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas priduria, kad didžiąją dalį šių priemonių valstybė finansuoja. Kitaip tariant, jos gali būti subsidijuojamos arba jų įgyvendinimui suteikiamas lengvatinis kreditas. Tai suteikia galimybę gyventojams padidinti savo namų saugumą be didelių papildomų išlaidų.
„Manau, reikėtų papildyti teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų naudojimą ir priežiūrą, aiškiai išskiriant reikalavimus, susijusius su gaisrine sauga. Pastato prižiūrėtojas turėtų būti atsakingas ne tik už jo fizinę ir inžinerinių sistemų būklę, bet užtikrinti ir gaisrinę saugą. Nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo patikrinimus, vertindamas objektų atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams, jam trūksta išteklių nuolat tikrinti visus daugiabučius. Todėl svarbu, kad pastato prižiūrėtojas gerai išmanytų gaisrinės saugos reikalavimus, o apžiūrų metu fiksuotų pastebėtus pažeidimus ir nedelsdamas apie juos informuotų pastato valdytoją. Tai padėtų laiku pašalinti rizikas ir užtikrinti gyventojų saugumą“, – pastebi ekspertas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
