Gailitės paskutiniojo savo karjeros posūkio? Jūs toks ne vienas. Daugybė darbuotojų naujame darbe svajoja, kad galėtų grįžti atgal, tačiau ekspertai sako, kad nereikėtų griebtis impulsyvių sprendimų, rašo „Forbes.com“.
„Labai dažnai darbuotojai, dramatiškai pakeitę savo karjerą, sėdėdami prie savo naujo stalo pirmąją darbo dieną galvoja: „Ką aš padariau?“, - sako karjeros specialistė Rebecca Thorman. – Keisdami darbus visi išgyvename pereinamąjį laikotarpį, nes mums paprasčiausiai reikia aklimatizuotis naujoje aplinkoje, su naujais žmonėmis, užduotimis ir atsakomybėmis. Pradžia dažniausiai būna sunkiausia.“
Gyvenimo ir karjeros treneris Markas Strongas sako: „Aš tikrai susiduriu su žmonėmis, kurie gailisi savo karjeros pasirinkimo. Ar jie neteisingai perprato kompanijoje esančią situaciją, ar skubotai pasinaudojo didesnio atlygio ar geresnių pareigų pasiūlymu.“
Su tuo sutinka ir „Simply Hired“ rinkodaros viceprezidentė Anna Sidana: „Tikiu, kad pagrindinė karjeros pokyčio gailėjimosi priežastis yra lūkesčių ir realybės nesutapimas. Galbūt jie neuždavė tinkamų klausimų pokalbio metu ar tiesiog nepasidomėjo bendrove, kurioje planuoja dirbti. Nutinka ir tai, kad darbuotojai tinkamai neįvertino savo galimybių eiti vienas ar kitas pareigas, ir dar nėra pasirengę jas užimti.“
Dideli karjeros pokyčiai gali lemti nemenkus pasikeitimus, pavyzdžiui, gali tekti persikraustyti į kitą miestą, prisiimti daugiau atsakomybės, o galbūt visai pakeisti profesiją. Taigi atsiranda labai daug erdvės lūkesčių neatitikimui.
„Be to, tikrasis darbo ar pareigų pobūdis atsiskleidžia tik tuomet, kai jau tai darai. Taigi tikrai gali pasitaikyti atvejų, kai žmonės gailėsis pokyčių jau juos padarę“, - teigia A. Sidana.
Kokios dar gali būti tokios savigraužos priežastys?
„Kartais darbuotojai, pakeitę darbą, į buvusią situaciją pradeda į žvelgti pro rožinius akinius, - sako socialinio mokymosi tinklalapio „The Employability Hub“ įkūrėjas Davidas Shindleris. – Jie gali pradėti galvoti, kad jų buvęs darbas ne toks jau ir blogas, kaip jie manė anksčiau.“
Jis sako, kad žmonės karjeros pokyčių dažniausiai ieško tikėdamiesi naujų galimybių, geresnės gyvenimo kokybės ir daugiau pinigų – taigi jei asmuo susirandą naują darbą ir supranta, kad tokios galimybės yra ribotos arba gyvenimo kokybė kaip tik pablogėja (pavyzdžiui, reikia dirbti viršvalandžius ar savaitgaliais, nesutariama su naujuoju viršininku ar bendradarbiais), tuomet pinigai negali užpildyti šių spragų.
Galiausiai, yra tokių, kurie gailisi, nes nepakankamai gerai prisitaiko prie pokyčių.
„Senajame darbe darbuotojas jau buvo pripratęs prie visko ir išmokęs pasiekti trokštamą rezultatą. Naujajame darbe yra dar daug neatrastų žemynų“, - aiškina R. Thorman.
Jei naujasis darbas nėra tai, ko tikėjotės ir norite grįžti, štai, ką turėtumėte daryti:
Nesigailėkite. Jei jaučiatės nelaimingi ar turite abejonių – puiku, tačiau nesigailėkite.
„Manau, kad savigrauža yra nesveika ir graužia jūsų sielą, neleidžia gyventi šia diena, - sako D. Shindleris. – Jei priimate sprendimą, visuomet sulauksite pasekmių ir naujų galimybių.“
Taigi vietoje to, kad baustumėte save dėl priimto sprendimo, žiūrėkite į priekį ir planuokite.
Prisiminkite, kad pradėti dirbti naujame darbe yra sunku. Kiekvienas kovoja pirmuosius mėnesius, kad užmegztų naujus ryšius, perprastų kompanijos veikimą ir išplėtotų naujus santykius.
M. Strongas sako: „Kad naujame darbe pasijustum it namie, reikia laiko. Žmonės, kurie anksčiau yra keitę darbus, tai puikiai žino. Tačiau pirmąkart sunku visiems.“
Taigi realiai žiūrėkite į pereinamąjį laikotarpį.
Duokite laiko. Nedarykite jokių skubotų sprendimų, nebent esate nesaugioje situacijoje. Kitu atveju nėra priežasties iškart mesti naują darbą.
„Visuomet patariu žmonėms dirbti bent pusmetį, jei jie gali, - sako M. Strongas. – Pokyčiai yra sudėtingas dalykas ir visuomet sukelia diskomfortą. Vis dėlto, dažniausiai žmonės apsipranta ir pradeda jaustis vis patogiau.“
R. Thorman sutinka su šia pozicija – ji sako, kad reikia laiko išmokti susidoroti su naujomis atsakomybėmis.
„Darbą keičiate greičiausiai todėl, kad tikitės konkrečių iššūkių. Tačiau jei po kelių mėnesių vis dar jaučiatės prastai, nėra priežasčių likti ilgiau. Pradėkite žvalgytis naujo darbo ir nesigailėkite praeities“, - aiškina ji.
Pasvarstykite, kodėl palikote senąjį darbą. Labai lengva pamiršti įvairius senojo darbo aspektus, kai jo ilgitės. Tačiau stenkitės prisiminti priežastis, kodėl išėjote ir pagalvoti, ar jums patiktų vėl dirbti su tomis pačiomis problemomis.
Nuspręskite, kas jums nepatinka naujajame darbe. „Pasitikrinkite, - sako R. Thorman. – Pabandykite suprasti, ar sulaukiate pasipriešinimo, nes esate įsibaiminę ar dėl to, kad neteisingai pasielgėte.“
Pabandykite nuspręsti, kas konkrečiai nepatinka jūsų naujajame darbe. Veskite darbo žurnalą, kad galėtumėte identifikuoti, kas jums kelia nerimą.
„Paklauskite savęs, ar nepasitenkinimas, kurį jaučiu dabar yra didesnis, nei tas, kuris buvo mano senajame darbe?“, - siūlo D. Shindleris.
Išsiaiškinkite, ar išvis turite galimybę grįžti. „Labai svarbu su buvusiu darbdaviu išsiskirti gražiuoju, - teigia Teksaso universiteto Karjeros centro direktorė Katherine Brooks. – Jei sudeginsite tiltus, grįžti greičiausiai nebegalėsite.“
Prisiminkite, kad jūsų senoji darbo vieta jau gali būti užimta ir turbūt negalėsite grįžti. Tad ne pro šalį susisiekti su buvusiu vadovu ar bendradarbiais, kad išsiaiškintumėte situaciją.
„Paaiškinkite, jog manote padarę klaidą. Jei jūs buvote vertinamas, paprastai buvusi darbovietė nedels surasdama jums darbo. Pagrindinė priežastis, kodėl jums bus leidžiama grįžti, ženklas kitiems darbuotojams, kaip puiku dirbti šioje kompanijoje. Tačiau jei buvote ne itin geras darbuotojas, geriau ieškokite naujo darbo“, - aiškina M. Strongas.
Pasikalbėkite su naujuoju darbdaviu. Aptarkite visus jums nerimą keliančius darbo aspektus. Galbūt ne viską suprantate ar trūksta įžvalgos, tad pokalbis gali daug ką pakeisti.
Susikoncentruokite ties ryšių stiprinimu. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės ilgisi senojo darbo – stiprūs ryšiai su buvusiais bendradarbiais.
„Izoliacija naujame darbe yra tarsi žibalas į ugnį. Tačiau kuo daugiau bus žmonių, su kuriais pietausite ar kalbėsitės, tuo mažiau ilgėsitės buvusių bendradarbių.“, - aiškina M. Strongas.
Net jei nuspręsite palikti naująjį darbą, vis tiek užmegzkite kuo daugiau naujų ryšių.
Ieškokite paramos. Pasikalbėkite su artimais draugais, mokytojais, karjeros treneriais ar kuo nors, kuo galite pasikalbėti ir paprašyti paramos bei išspręsti kilusias dilemas.
Turėkite pasitraukimo strategiją. Jei nuspręsite grįžti į senąjį darbą, būkite atviras ir sąžiningas, kalbėdamas apie persigalvojimo priežastis su naujuoju darbdaviu.
„Pasamdyti jus kainuoja laiko ir pinigų, jei neskaičiuosime lūkesčių dėl jūsų sukuriamos vertės. Taigi pasistenkite įsivaizduoti save dabartinio darbdavio kailyje, kad galėtumėte pažvelgti į situaciją iš jo perspektyvos“, - pataria D. Shindleris.