„Iniciatyvinėje grupėje yra Vilniaus „Ryto“ atstovai, pakvietėme Vilniaus „Žalgirio“ atstovus. Taip pat turime atstovus, kurie supranta renginių organizavimą. Dabar yra tokia darbo grupė ir mes deriname interesus bei funkcijas, kas ką gali padaryti. Taip pat sprendžiame organizacinius klausimus – kiek dalių turės „Rytas“ ir kiek dalių turės „Žalgiris“, – penktadienį statybvietėje žurnalistams sakė A. Avulis.
„Mūsų tikslas yra, kad tiek „Rytas“, tiek „Žalgiris“ gautų dalį uždirbto pelno šiame komplekse“, – tikino jis.
Anot „Hanner“ vadovo, šiuo metu yra aktyviai tobulinamas projektas, bandoma atliepti įvairių šalių, kurios naudosis Vilniaus daugiafunkcio komplekso infrastruktūra, poreikius.
„Mes dabar tobuliname projektą ir kiekvieną savaitę turime susitikimus su Lietuvos futbolo federacija (LFF), kviečiame ir Vilniaus „Žalgirio“ atstovus bei norime, kad jie teiktų savo siūlymus, pageidavimus ir bandome į juos atsižvelgti. Norime, kad tai būtų jų stadionas – padarysime taip, kad jiems čia būtų gera“, – teigė A. Avulis.
Tiesa, anksčiau dėl Nacionalinio stadiono projekto operavimo buvo kalbamamasi su bendrove „Kauno arena“, kuri yra koncesijos dalyvė, tačiau derybos nutrūko po kilusio pasipiktinimo, kad iš Vilniuje esančio objekto pelnysis kitas miestas.
„Mes kartu su „Kauno arena“ bei „Icor“ kompanija esame komplekso koncesijos dalyviai. Taip yra nuo senų laikų. Mes dabar padidinome įstatinį kapitalą ir jų dalis koncesijoje dabar pasidarė mikroskopinė, tačiau galimybių jų išmesti nėra net teorinių. Tad jie ten yra, buvo ir bus, su „Kauno arena“ todėl tarėmės dėl operavimo“, – aiškino verslininkas.
„Prieš kelis mėnesius Vilniaus sporto bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą ir nepasitenkinimą, kad Kaunas valdys šitą kompleksą. Buvo išreikšti pagrįsti argumentai, kad Kaunas čia uždirbs pinigus ir kur juos dės? Atgal į Kauną. Mes išgirdome argumentus (...) ir pradėjome dirbti su kitais. Noriu, kad šis stadionas būtų vilniečių“, – tikino A. Avulis.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas taip pat teigė, kad Vilniaus klubai sostinėje esančioje arenoje ir stadione turėtų jaustis ne kaip nuomininkai, bet kaip šeimininkai.
„Aišku, yra daug niuansų iš finansinių įsipareigojimų, nes reikia nemažai įdėti finansinių resursų į tai, kad galėtum čia būti kaip šeimininkas, pats objektas yra sudėtingas administravimo prasme, (…) tam, kad uždirbtum pelno, reikia tam tikrų kompetencijų“, – žurnalistams teigė V. Benkunskas.
Plečiant vietų skaičių, projektas „Hanner“ kainuos brangiau
Nacionalinio stadiono vietų skaičių planuojant išplėsti 1 tūkst. vietų – iki 19 tūkst., o arenos – iki 8 tūkst. (dabar suplanuotos 5 tūkst. vietų), Vilniaus meras kartoja, kad šie pokyčiai miesto biudžetui nekainuos, taryboje reikės atlikti tik formalius sutarties pakeitimus.
„Pakeitimai sutarties turės būti daromi, bet jie (...) bus formalūs, grynai patikslinant specifikacijas, leidžiant koncesininkui savo sąskaita įrengti daugiau vietų stadione. Finansiniai įsipareigojimai iš savivaldybės ir valstybės pusės niekaip nebus keičiami“, – sakė V. Benkunskas.
Anot jo, pokyčiai reikalingi, nes esamas projekto techninis projektas buvo parengtas prieš dešimtmetį, kai kurios jo specifikacijos yra pasenusios.
„Hanner“ vadovo teigimu, bus ieškoma papildomų projekto investuotojų, jų neradus, išlaidas plečiant vietų skaičių finansuos pati stadiono generalinė rangovė.
„Mes neturime jokios teisės prašyti daugiau (savivaldybės – ELTA) pinigų, mes ieškome, kas galėtų prisidėti, kas galėtų paremti – jei nerasime, pats prisidėsiu ir padarysime, kad tas stadionas būtų didesnis“, – tikino A. Avulis.
Investicijos į aplinkinę stadiono infrastruktūrą – 20 mln. eurų iš miesto biudžeto
Jau skelbta, kad Vilniaus savivaldybė ieško būdų plėsti susisiekimą su stadionu mikromobilumo priemonėmis – paspirtukais, dviračiais, taip pat viešuoju transportu, tam šiuo metu vystomas „Mamutų parko“ judumo projektas.
Anot mero, investicijos į aplinkinę infrastruktūrą sieks apie 20 mln. eurų, šios lėšos numatytos savivaldybės biudžete.
„Jau esame pasirašę rangos sutartis, darbai prasidės pavasarį. (…) Čia yra savivaldybės biudžeto lėšos, kurias mes įsitraukiame į kitų metų biudžetą ir finansuosime darbus iš savivaldybės biudžeto“, – žurnalistams kalbėjo V. Benkunskas.
Stadionas Vilniuje statomas Šeškinės mikrorajone, Ozo gatvėje – savivaldybė ketina gatvę platinti, didinti sankryžų pralaidumą, įrengti pėsčiųjų viaduką.
V. Benkunskas taip pat teigė, kad dėl papildomos infrastruktūros, parkavimo vietų skaičiaus yra kalbamasi su šalia esančiu prekybos centru „Akropolis“, tačiau prioritetas žiūrovų atvykimui į stadioną vis tiek išliks kitomis transporto priemonėmis, ne automobiliais.
„Jokių pakeitimų dėl parkingo nuo projekto pradžios nėra, kažkas mėgsta paspekuliuoti dėl to parkavimo, bet niekur pasaulyje nėra stadiono, kuris atitiktų sėdimų vietų skaičių vienam automobiliui“, – sakė meras.
ELTA primena, kad „Hanner“ didžiąją dalį bendrovės „Venetus Capital“, kuri yra valdoma fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ ir kuriai priklauso stadiono koncesininkė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, akcijų perėmė šį birželį.
Liepą „Hanner“ sudarė rangovų sutartis su statybų bendrovėmis „Naresta“ bei „Kalvasta statyba“.
Teigiamą išvadą Vilniaus Nacionalinio stadiono projektui Europos Komisija (EK) pateikė gegužės pabaigoje.
Tuomet „Hanner“ valdybos pirmininkas teigė, kad stadiono statybos gali trukti maždaug 30 mėnesių, o Vilniaus meras sakė, kad stadionas galėtų būti užbaigtas ir greičiau – per mažiau nei dvejus metus.
