Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, nepaisant pablogėjusių verslo lūkesčių, darbo užmokestis augo sparčiau ir buvo 2,8 proc. didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje ketvirtąjį pernai metų ketvirtį sudarė 2232 litų ir buvo 2,6 proc. didesnis nei 2011 metų pabaigoje, tačiau tuo pačiu laikotarpiu infliacija siekė 2,9 proc., todėl realaus darbo užmokesčio augimo pernai dar neužfiksuota.
Tikėtina, kad dėl stabilesnės pasaulinės ekonominės aplinkos šiemet daugiau įmonių drąsiau didins darbo sąnaudas. Mažėjantis nedarbas ir kai kurių specialistų trūkumas padidins darbuotojų derybinę galią, todėl darbo užmokesčio augimas bus artimas darbo našumo augimui ir šiemet turėtų siekti 5 procentus.
Prie spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo pernai prisidėjo ir vasaros pabaigoje 50 litų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Šis veiksnys turės reikšmingos įtakos ir šiemet – vien dėl MMA padidinimo vidutinio darbo užmokesčio augimas padidės 1,7 procentinio punkto. Tačiau tolimesnis MMA didinimas jau turėtų pastebimų neigiamų pasekmių užimtumui, todėl dėmesys turėtų būti sutelktas ne į jo, o į neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą. Apie galimą neigiamą spartaus MMA didėjimo poveikį rodo ir laisvų darbo vietų skaičius, praėjusių metų pabaigoje sumažėjęs 6 tūkstančiais, iki žemiausio lygio per visus praėjusius metus.
Skirtinguose ekonominiuose sektoriuose išliks nevienodos tendencijos. Pernai darbo užmokestis vis dar mažėjo arba išliko beveik nepakitęs nekilnojamojo turto operacijų bei statybos sektoriuose. Tačiau tose srityse, kuriose kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jau buvo akivaizdus, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių sektoriuje, darbo užmokestis augo sparčiau nei šalies vidurkis.
Realus darbo užmokestis, atsižvelgus į infliacijos poveikį, Lietuvoje pernai vis dar mažėjo, nors Latvijoje ir Estijoje jis pradėjo didėti dar 2011 metų pabaigoje. Viena iš priežasčių, kodėl realaus darbo užmokesčio mažėjimas Lietuvoje tęsėsi ilgiau nei kaimyninėse šalyse, buvo ir nerimas dėl ekonominės politikos neapibrėžtumo Seimo rinkimo laikotarpiu – kai kurioms įmonėms tai tapo argumentu neskubėti pradėti didinti atlyginimų.
Svarbi atlyginimų stagnacijos priežastis buvo ir tai, kad Lietuvos įmonės nuo kaimyninių valstybių atsiliko pagal investicijų augimą. Pastaruosius ketverius metus pagrindinė Lietuvos įmonių įspūdingo konkurencingumo didėjimo priežastis buvo sumažintos darbo sąnaudos, efektyviau valdomas gamybos ar paslaugų teikimo procesas, optimizuota atsargų valdymo sistema.
Šios priemonės davė tik vienkartinį rezultatą, o nuolatinį darbo našumo ir ilgalaikio konkurencingumo augimą gali užtikrinti materialinės investicijos, ypač į naujas technologijas. Deja, 2012 metais Lietuva pagal materialinių investicijų ir BVP santykį išliko paskutinėje vietoje tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Materialinių investicijų mažėjimas praėjusių metų pabaigoje paspartėjo – ketvirtąjį ketvirtį jos buvo net 9,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai nerimą kelianti tendencija, tačiau prognozuojame, kad po „investicijų abstinencijos“, kuri tęsiasi jau maždaug ketverius metus, įmonės šiemet ir ateinančias metais investuos daug aktyviau, o tai sukurs tvaresnį ilgalaikio produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo pamatą.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
