„Deutsche“ bankas surinko ir paskelbė duomenis, kiek gi kainuoja „iPhone 6s“ ir „iPhone 7“ 128 GB skirtingose šalyse. Rinkdami duomenis, jie rėmėsi oficialiame „Apple“ puslapyje skelbiama informacija arba tarpininkų pateiktomis kainomis. Pagal skelbiamą statistiką matyti, kad Lietuva – sąrašo pradžioje. O tai reiškia, kad čia šie telefonai brangesni.
Pigiausia – JAV, brangiausia – Turkijoje ar Brazilijoje
Remiantis „Deutsche“ banko skelbiamais duomenimis, pigiausiais „iPhone 7“ galima įsigyti JAV ir Japonijoje. Čia kaina siekia apie 728 Eur. Tuo tarpu brangiausiai, virš 1 tūkst. Eur sumokėtumėte Turkijoje. Lietuvoje šio mobilaus telefono kaina oficialiame tarpininko puslapyje nurodoma – 889 Eur. Tai pigiau nei Lenkijoje, bet brangiau nei Vokietijoje, Norvegijoje ar Didžiojoje Britanijoje.
Žiūrint į „iPhone 6s“ kainas, vėlgi matyti, kad pigiausiai šis produktas parduodamas JAV – apie 631 Eur, o brangiausiai – Brazilijoje. Kaina svyruoja apie 964 Eur. Lietuvoje – 779 Eur.
Kainą nustato patys gamintojai
Oficialūs „Apple“ partneriai Lietuvoje yra „Telia“. Įmonės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis nurodo, kad kaina iš esmės nustatoma ne pačių prekybininkų.
„Dėl „iPhone“, kaip ir dėl kitų tiekėjų telefonų, su gamintojais deramės taip, kad mūsų klientai gautų geriausias įmanomas sąlygas – kainas, pristatymo laiką ir įrangos kiekį. Visgi kainodaros principus rinkoms paprastai nustato patys gamintojai, todėl mažmeninė įrenginių kaina visų pirma tiesiogiai priklauso nuo jų taikomos didmeninės kainos lygio, gamintojo rekomendacijų ir rinkos dydžio.
Natūralu, kad kuo mažesnė rinka, tuo didesnės logistikos ir kitos sąnaudos. Visgi, lyginant mažmenines „iPhone“ telefonų kainas Lietuvoje ir aplinkinėse rinkose, reikšmingų skirtumų nepastebime“, – teigia jis.
Kainai įtaką daro konkurencinė aplinka, valiutos kursas
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įvardija, kad kainų skirtumus gali nulemti kelios priežastys. Viena jų – mokestinė aplinka. Kitose šalyse gali būti daug mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) nei Lietuvoje. Kita priežastis – valiutos kurso pokyčiai.
„Čia Jungtinės Karalystės atvejis, nes didžiosios korporacijos draudžiasi dėl valiutos rizika ir, jeigu svaro kursas nuvertėja, bet jos yra apsidraudusios, tai kurį laiką net svarui kritus gauna nemažas pajamas kitomis valiutomis, šiuo atveju JAV doleriais. Jos tokiu būdu gali laikyti kainas mažesnes nei, kad būtų apsidraudę. Čia toks specifinis elementas.
Yra Norvegijos krona, kuri taip pat pastaraisiais metais susilpnėjo, apsidraudusios korporacijos už vieną gautą Norvegijos kroną gauna daugiau dolerių nei dabar rinkoje gautų. Dėl to, tos valiutos, kurios nuvertėja, dažniausiai jose to produkto kaina būna pigesnė. Dėl to ir Jungtinė Karalystė dabar gera vieta apsipirkti buitinės technikos“, – komentuoja ekonomistas.
Jis įvardija ir trečią veiksnį – konkurencinę aplinką bei ketvirtą – tarpininkų paslaugos. Pastaruoju atveju mobiliojo ryšio operatoriai dažnai kartu su įrenginiu nori parduoti ir savo paslaugas, tuomet siūloma kaina gali būti mažesnė.
„Prekybininkams nėra jokio tikslo vienodą kainą taikyti. Aišku, jei kainos pernelyg skirtingos, tada asmenys gali kitoje šalyje pirkti, gali perparduoti. Tačiau, matyt, kad tie mastai nėra tokie dideli ir kiekvienas pardavėjas žiūri, kaip jam labiau apsimoka“, – mano Ž. Mauricas.
„Be to, svarbus logistikos ir distribucijos tinklas. Parduodama dažnai per partnerius. Tarkime, jei Lietuvoje apyvarta nėra tokia didelė, tai tas tarpininkas reikalauja didesnės grąžos už kiekvieną parduotą aparatą, nes jam neatsipirks ta veikla. Jei Lietuvoje tūkstantį, o Jungtinėje Karalystėje dešimt tūkstančių parduoda, tai ten gali mažesnį tarpininkavimo mokestį pasiimti. Aišku, priklauso nuo konkurencijos tarp tarpininkų. Čia yra daug dedamųjų. Ir taip pat rinkodaros dalykai būna.
Gali būti kelis mėnesius pigiau Jungtinėje Karalystėje, o po pusės metų gali ir brangiau būti: gal gamintojas nori įeiti į rinką, gal nori išstumti „Samsung“. Negali žinoti“, – prideda jis.
Pasak Ž. Maurico, Vokietijoje „iPhone“ pigesnis, nes daug didesnė konkurencija ir optimizuotas produkto pardavimo procesas.
„Vokietijoje viskas su kodais padaryta, procesas technologiškai aukštas. Lietuvoje kaip ožys į naujus vartus žiūri, rankomis rūšiuoja. Gerėja tas dalykas, bet Lietuvoje kažkokios logistikos nėra. Atsiliekame. Investicijas vokiečiams paprasčiau apdaryti, turi daugiau lašinių užsiauginę, atsiperka greičiau, ramstis didesnis.
Lietuvoje dar nesuvokiama, kad esame periferija Europos Sąjungos. Būnant periferijoje sunku konkurencingumą kainų prasme išlaikyti. Mes vis tiek esame kaip vidutinio dydžio rajonas. ES mastu Berlyne daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Mums trūksta geležinkelių infrastruktūros, kelių, geresnio oro uosto. Mes net su Lenkija neturime labai išpuoselėto susisiekimo. Nuošaly valstybė su prasta infrastruktūra ir mažais mokesčiais. Tai dabar turime Lietuvoje. Mokesčiai yra labai dideli“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Tiesa, ekonomistas prideda, kad kartais ir gamintojas gali nustatyti minimalią kainą ar kokią dalį turi gauti.
„Lietuvos žmonės nelabai suvokia to, kad pagamini „iPhone“ ir jis negali už tą pačią kainą, vos ne savikainą vartotojo kišenėje atsidurti. Jį reikia parduoti, išreklamuoti. Tada vėlgi partneriai. Priklauso viskas nuo derybų ir tada dar prisideda bendravalstybiniai dalykai kaip mokestinė sistema, valiutos kursas, logistikos bendra infrastruktūra“, – išvadą pateikia ekonomistas.
