Ministerijos užmojai: mokestį tektų mokėti ir už būstą, kuriame gyvenate – kaip tai pakeistų kainas ir rinką?

Labiau apmokestinus kai kurį nekilnojamąjį turtą (NT), šalyje mažėtų pajamų nelygybė. Jei šį mokestį mokėtų daugiau gyventojų, savivaldybės galėtų iš jų surinkti daugiau pinigų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje turto mokesčiai yra gerokai mažesni, tad norėdama stiprinti savivaldą ir užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį Finansų ministerija siūlo keisti dabartinį NT apmokestinimą.

Kai kurie NT sektoriaus atstovai ministerijos užmojį labiau apmokestinti NT sveikina. Visgi ekonomistai įžvelgia pavojų kai kurių visuomenės grupių socialinei gerovei.

Daugeliui bene svarbiausias klausimas – kas ir kiek pinigų turėtų mokėti už savo turtą, nes, vienas iš ministerijos siūlymų yra bent minimaliai apmokestinti visą gyventojų NT – net ir vienintelį gyvenamąjį būstą. Tokiu atveju mokestis būtų apskaičiuotas daugiau kaip 1 mln. gyventojų.

Kaip paveiks kainas?

Nepriklausomas NT analitikas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius sako ministerijos planus vertinantis teigiamai. Jo teigimu, NT kainos dėl šio mokesčio kilti neturėtų – priešingai, gali kaip tik padėti stabilizuoti ar net mažinti dabartinį būsto kainų lygį.

„Kad mokestis didintų kainas yra mažai tikėtina. Paprastai NT mokestis veikia priešingai ir vėsina rinką, amortizuoja galimą kainų augimą ir kaip ir veikia teigiamai. Todėl apskritai NT apmokestinimą vertinčiau kaip pozityvų sprendimą, nes kol kas jis yra per silpnas.

Tiems, kas turi pinigų, turi galimybę skolintis, yra nusiteikę šiek tiek agresyviau investuoti, yra labai paranku iki šiol pirkti ne vieną NT objektą, skolintis iš bankų ir panašiai“, – aiškino A. Antanavičius.

Anot jo, tai sukelia tokį kainos augimo efektą, iš kurio tie patys dar papildomai ir išlošia rizikuojantys pirkti NT, mat jų pirkto turto vertė išauga.

„Tuo metu likusi visuomenės dalis – jauni žmonės, naujai į rinką ateinantys gyventojai, galbūt ne tokie pasiturintys, jie lieka kaip ir už borto ir jiems įsigyti būstą tampa vis sunkiau.

Tad NT mokestis, eliminuojant jį pagrindinio būsto turėtojams, galėtų būti taikomas. Tai galbūt šiek tiek atbaidytų kai kurių žmonių norą akumuliuoti NT rinka ir ją kaitinti“, – mokestinę reformą komentavo NT specialistas.

Visgi, kaip tai paveiktų nuomos rinką, A. Antanavičiaus teigimu, yra „kitas klausimas“.

„Nuomos rinkos kaitimas yra labai susijęs su demografine situacija. Kai miestai auga, ypač sostinė, būsto paklausa vis tiek yra. Belieka klausimas – gyventojai nuomojasi ar perka? Nes kai kainos sparčiai kyla, naujiems gyventojams yra sunku atvykti į miestą, juolab atvykus iškart įsigyti būstą, todėl jie priversti nuomotis.

O jei kainos nedidėtų ar būtų palankesnė aplinka įsigyti būstui, vėlgi, galbūt būtų mažiau nuomininkų, daugiau būstų savininkų. Tai čia sunku pasakyti, kaip tai susibalansuotų“, – svarsto A. Antanavičius.

REKLAMA

Kainas didinti gali nebent koronavirusas

„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt taip pat sakė, kad naujasis mokestis, jei bus patvirtintas bet kuris jo variantas, įtakos būsto kainų augimui neturėtų turėti.

„Esminis veiksnys, kuris gali piginti arba branginti NT, yra koronavirusas. Jeigu ateityje virusas mutuos ir turėsime karantinus, tada NT kainos didės.

Jeigu matysime, kad situacija toliau yra daugiau mažiau tokia, kokia dabar, kai ekonomika grįžta į tą normalų lygį, manau, kad NT kainos neturėtų augti, nes žmonės leis pinigus kitoms prekėms ir paslaugoms.

(...) Tie mokesčiai vis tiek išlieka gana nedideli. Manau, kad būsto savininkai šiandien gali nesunkiai juos sumokėti“, – sako A. Izgorodinas.

Pasak jo, apskritai nėra labai svarbu, kiek valdžia didins būsto apmokestinimą, nes tai vis vien nebus mokestis, atnešiantis daug pinigų.

„Biudžeto pajamos Lietuvoje iš esmės priklauso nuo pridėtinės vertės mokesčio ir nuo akcizų. Jie yra tie mokesčiai, kurie suneša daugiau nei pusę biudžeto pajamų.

Todėl nemanau, kad šio mokesčio tikslas būtų atnešti daugiau pinigų į biudžetą, nes to tikrai nebus, bet tai turėtų labiau būti rinkos reguliavimas. Tai čia yra, sakyčiau, svarbesnis tikslas“, – teigia ekonomistas.

Mokestį siūlo taikyti ne tik gyventojams

Tuo metu Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius reformą taip pat sako vertinantis teigiamai, mat, asociacijos teigimu, dabartinė sistema yra fragmentuota, su besidubliuojančiomis mokestinėmis bazėmis ir „tikrai gana paini ir neaiški“.

„Dabar NT mokestis iš dalies surenkamas į valstybės, iš dalies į savivaldybių biudžetą, nors visame pasaulyje tai yra savivaldybių biudžeto mokestis, nesvarbu, ar jis būtų renkamas nuo 1 euro, ar nuo antro būsto, bet tai yra infrastruktūrai kurti ir palaikyti skirtas mokestis“, – sako M. Statulevičius.

REKLAMA

Jis išsako ir asociacijos lūkestį, kad naujasis NT mokestis būtų visuotinis – mokamas ne tik gyventojų, bet ir valstybės bei savivaldybių.

„Šiuo metu savivaldybės ir valstybė yra atleistos nuo NT apmokestinimo ir tai yra mažesnė paskata rūpintis, kad turtas nebūtų apleistas, kad jis būtų prižiūrimas.

(...) Apmokestinimas leistų atsakingumo klausimą labai greitai išspręsti. Ir pačios savivaldybės būtų suinteresuotos, kad joms nereikėtų mokėti to mokesčio ir susiinventorizuotų turtą, o nenaudojamą parduotų arba nuomotų, skelbtų aukcionus – tiesiog taip turtas nestovėtų nenaudojamas“, – sako M. Statulevičius.

Asociacijos prezidentas taip pat sako, kad į apmokestinamąją šio mokesčio bazę turėtų būti įskaičiuojama iškart ir žemės, ir statinių vertė.  

„NT vertėje neretai yra ir žemės vertė, bet dabar išeina dvigubas apmokestinimas. Jeigu dėtume didesnį tarifą statiniui, tai, natūralu, kad yra svarbu, kur jis stovi – ar Vilniaus centre, ar kur vidury laukų. Jeigu tai analogiškas pastatas – suprantama, kad jo vertė bus visai kita.

Savininkas dabar žemės mokestį sumoka 2 kartus, o galima būtų tai suvienodinti – žemė su priklausymu. Reiškiasi, vienas objektas ir kažkoks specialus tam tarifas“, – sako M. Statulevičius.

Jis sako, kad apskritai, pasirinkus bet kurį siūlomą mokesčio variantą, NT mokestis turėtų būti diferencijuojamas, nes kai kurioms socialinėms grupėms jis gali sudaryti gana ženklią išlaidų dalį.

„Ar ta išimtis būtų vertė, ar tai būstas, kuriame žmogus registruoja savo gyvenamąją vietą ir tas būstas nėra apmokestinamas, čia irgi yra atviras klausimas, bet turbūt sutiktumėme su tuo, kad reikia vieno objekto, kuriame žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą ir ten jis turėtų būti atleistas nuo mokesčio.

Kitas jo turimas turtas turėtų būti apmokestinamas pagal tam tikrą tarifą, kurį nustato tik savivaldybė, nes pinigai tik į jos biudžetą ir patenka“, – sako NT sektoriaus atstovas.

REKLAMA

Mato pavojų dėl atskirties

Visgi „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ministerijos leidimas savivaldybėms pasirinkti NT apmokestinimo tarifus kardinaliai situacijos nekeis, o kaip tik gali dar labiau didinti atskirtį tarp pažangiųjų ir atsiliekančių savivaldybių.

„Juk tuštėjančioms savivaldybėms nebus kito pasirinkimo, kaip taikyti žemiausią tarifą, tad ir pajamos į jų biudžetus bus kukliausios.

O turtingos ir teigiamą migracijos srautą fiksuojančios savivaldybės galės taikyti aukštesnį tarifą ar mažesnį neapmokestinimo dydį ir taip solidžiau galės papildyti savo biudžeto pajamų eilutes dar labiau išsiverždamos savo finansiniais pajėgumais į priekį“, – paaiškina ekonomistė.

I. Genytės-Pikčienės manymu, tinkamiausias mokesčio variantas būtų pagrindinio būsto neapmokestinimas – tai yra, kad mokestis būtų taikomas tik nuo antro gyventojų būsto.

„Pirmas būstas nėra investicija, tai, visų pirma, saugumo pamatas. Jis pats savaime pajamų negeneruoja ir daugeliu jaunų specialistų atvejų, yra pirktas už paskolas.

Jei būtų įvestas visuotinis NT mokestis, jį reiktų mokėti, nepriklausomai nuo to, ar gerai sekasi, ar ištiko asmeninė krizė, praradai darbą ir pan.

Antro, trečio ir ketvirto būsto apmokestinimas nėra toks skausmingas. Tikimybė, kad žmonės, kurie gali sau leisti išlaikyti daugiau NT objektų, gali ir susimokėti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, esminės problemos su tokiu modeliu būtų tokios, kad, neapmokestinus pirmo būsto, šio mokesčio surinkimas būtų labai menkas.

„Be to, neįmanoma išvengti ir tokių situacijų, kad asmuo turintis vieną prestižinės klasės būstą Vilniaus centre šio mokesčio nemokės, o asmeniui, turinčiam vieno kambario butuką ir kolektyvinį sodą, teks susimokėti“, – naujienų portalui tv3.lt teigė ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.

Kaip sužinoti savo būsto mokestinę vertę?

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu Finansų ministerija yra pasiūliusi tobulinti dabartinį mokesčio modelį. Svarstomos trys alternatyvos – pagrindinį gyvenamąjį būstą apmokestinti mažesniu tarifu, neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto bei pagrindiniam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį dydį.

REKLAMA

Taip pat siūloma kitam nei pagrindinis būstas nekomerciniam nekilnojamam turtui svarstyti atskirą neapmokestinamąjį dydį.

Kol kas svarstytinas mokesčio tarifas yra 0,01–0,1 procento nuo mokestinės būsto vertės. Ją gyventojai gali sužinoti užėję į Registrų centro internetinę svetainę ir pasirinkę viršuje esantį laukelį „Turtas ir apribojimai“. Paspaudus ant nuorodos, reikia pasirinkti punktą „NT pagal adresą“ ir suvesti savo gyvenamosios vietos duomenis. 

Nusikopijavus gautą kodą, grįžti į „Pradžia“ ir pasirinkti punktą Nekilnojamo turto vertinimas, o tuomet – „Mokestinės vertės paieška“ ir įterpti prieš tai gautą unikalų turto kodą.

Gautą sumą padauginus iš siūlomo mokesčio tarifo rėžių (šiuo metu siūloma 0,01–0,1 proc. per metus nuo mokestinės NT vertės), galima sužinoti, kiek kasmet mokėtumėte už savo būstą, jei būtų priimta NT mokesčio reforma.

Pavyzdžiui, jeigu mokestinė būsto vertė yra 50 tūkst. eurų, tai per metus tektų mokėti nuo 5 iki 50 eurų NT mokesčio.


Rašyti komentarą...
A
2021-09-14 06:41:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tampa vis labiau neimanoma gyventi sioj salyje. Ir kol zmones masiskai nesukils pries tuos plesrunus bandancius viska apmokestinti ir ju nenusluos tol ir kentėsim visi.
Atsakyti
-9

B
Balvonams
2021-09-14 06:27:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šiukšlės tik mokesčius naujus sugalvoja, o ne ekonomiką vysto. Jei pakelia pensijas, tai didina ir makaronų kainas...
Atsakyti
-8

T
Ta
2021-09-14 06:38:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Didinkit mokestį už orą, pagal asmens svorį-seimūnai kvėpuos brangiausiai
Atsakyti
-14

SKAITYTI KOMENTARUS (122)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų