Rusijos karinė operacija Gruzijoje susilaukė viso pasaulio kritikos. Netgi pačioje Rusijoje – tiesa, ne Kremliuje, o vertybinių popierių biržoje. Rusijos akcijų indekso RTS vertė, o kartu su juo ir milijoninės investicijos dar pirmą konflikto dieną krito keliais procentais.
Krentančios naftos ir kitų žaliavų kainos neigiamai atsiliepė Rusijos bei kitų NVS šalių akcijų rinkoms, kurios yra labai priklausomos nuo gamtinių išteklių. Per paskutiniąsias liepos savaites RTS vertė smuko apytiksliai 10 proc. Vos tik nafta stabilizavosi, pradėjo atsigauti ir Rusijos akcijų rinka. Tačiau įsiplieskęs Kaukazo konfliktas RTS indeksą privertė nukristi dar keliais procentais. Kodėl?
Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti Vakarų investuotojų pasitraukimas iš Rusijos ir NVS rinkų, baiminantis, kad Kaukazo konfliktas persimes į kaimynines valstybes arba net peraugs į naują šaltąjį karą. O pašliję politiniai santykiai su Vakarais neigiamai atsilieptų ir ekonominiam bendradarbiavimui. Reikia nepamiršti, kad Rusijos ekonomika gyvena ne iš gamtinių išteklių – jų šalis turėjo visada. Valstybė gyvena iš bendrovių, kurios žaliavas išgauna ir parduoda Vakarams. O šios įmonės, pvz., Gazprom, pelnosi iš plėtros JAV ir Europoje. Galimi Vakarų verslo apribojimai skaudžiai atsilieptų Rusijos bendrovėms ir ekonomikai.
Daugelis pasakytų, kad Vakarai be Rusijos dujų ir naftos neišgyventų. Gali būti, tačiau dauguma Rusijos naftotiekių ir dujotiekių yra nutiesti į Europą, iš kur ir gaunamos didžiausios pajamos. Kitaip tariant, Rusija bet kuriuo atveju būtų priversta tiekti savo žaliavas Vakarams. Pašlijus santykiams, Rusijos kompanijos prarastų priėjimą prie aukštųjų technologijų Vakaruose. Technologijų, leidžiančių efektyviai išgauti naftą, kasti metalus, gaminti automobilius, plėtoti infrastruktūrą ir t. t. Būtent jos buvo viena iš priežasčių, kodėl Rusijoje taip greitai kilo išsivystymo lygis. Technologijų apribojimas būtų skaudus Vakarų atsakas Rusijos bendrovėms. Šalies verslo pasaulyje buvo dėl to ir girdimas tylus nepasitenkinimas valdžios kariniais veiksmais. Tai, be abejo, turėjo įtakos ir RTS smukimui.
Dėl ko Kaukazo konfliktas svarbus Lietuvos investuotojams, puikiai paaiškina Vertybinių popierių komisijos (VPK) statistika. VPK duomenimis, vietiniai investiciniai fondai šiuo metu valdo apie 850 milijonų litų. Daugiau kaip 200 milijonų litų, taigi beveik ketvirtis, yra per fondus investuojami į Rusijos ir NVS vertybinius popierius. Ne Lietuvoje registruoti fondai valdo papildomai apie 950 milijonų litų, iš kurių, tikėtina, nemaža dalis taip pat investuoja Rusijoje ir NVS rinkose. Be abejo, yra investuojama ir tiesiogiai į Rusijos ar NVS akcijas, arba su akcijomis susietas obligacijas.
Praeityje investicijos į Rusijos ir NVS rinkas buvo išties pelningos. Tačiau Kaukazo konfliktas ir atgyjančios šaltojo karo nuotaikos jau spėjo nubausti ne vieną investuotoją. O tikėtis, kad lėtėjanti pasaulio ekonomika bei šokinėjančios žaliavų kainos Rusijos akcijų rinkai suteiks teigiamų ilgalaikių impulsų, šiuo metu būtų kiek optimistiška.
