Atpigęs zlotas jau įsisuko beveik į visas lietuviškų produktų rinkas. Manoma, kad kai kurie sektoriai dėl mokestinės naštos padidėjus prekių savikainai ir dėl valiutų skirtumų jau pakibę ant išnykimo ribos.
Dėl mažesnių mokesčių ir kritusio zloto gyventojai aktyviai organizuoja „apsipirkimo ekskursijas“ į kaimynę Lenkiją, o Lietuvos gamintojai yra priversti garsiai kalbėti apie nevienodas konkurencines sąlygas. Esą daugumai įmonių nykstant iš verslo žemėlapio kartu gali išnykti ir visa pramonės šaka. Galima pirmoji auka - pieno sektorius.
Situaciją keičia zlotas
Aliejų gaminančios įmonės „Tikras kelias“ direktoriaus Gyčio Slavinsko teigimu, visą praėjusių metų antrąją pusę sparčiai krito žaliavinių aliejų kainos. Mažmeninėje rinkoje aliejus pigo, bet ne taip ryškiai ir gerokai vėliau nei žaliavų rinkose, nes procesą stabdė pas gamintojus, platintojus, mažmenininkus sukauptos brangios atsargos, o šiuo metu ir kainų korekcijos bei netikrumas dėl ateities tendencijų. Esant tokiai situacijai esą visada susidaro palankios sąlygos užsidirbti iš vienkartinių aliejaus įvežimo atvejų.
Tuo tarpu grūdų perdirbimo ir miltų gamybos įmonės „Malsena“ generalinis direktorius Gintas Migonis teigia, kad kritęs zlotas keičia situaciją: jei dabar produkcija būtų gaminama ne iš jau sukauptų atsargų, tai savo produkcijos įmonės tikrai negalėtų pardavinėti tokiomis kainomis, kokios yra dabar.
„Jaučiame suaktyvėjusius lenkus, ir eksportuodami jie savo savikainą skaičiuoja kitaip, tuo labiau kad juos labai teigiamai paveikė devalvacija. Toms įmonėms, kurios nesusitvarko su savo apskaita, kritus zlotui reikėtų pervertinti visas žaliavų kainas, tuos pačius grūdus, tada kokios nors didelės neigiamos įtakos mums neturėtų būti. Bet jei įmonės savo visas atsargas skaičiuoja zlotais, automatiškai žaliavas mums jie gali pardavinėti neprotingomis kainomis“, - „Respublikai“ sakė G.Migonis.
Anot jo, jaučiamas didelis klientų spaudimas mažinti kainas, tačiau tai esą nerealu, tik džiaugiamasi tuo, kad lenkai kai kuriais atvejais lietuviškos produkcijos negali pralenkti kokybe.
„Labai didelio produkcijos pardavimo kritimo nejaučiame dėl to, kad lenkai, ko gero, negali garantuoti kokybės. Jaučiame didžiulį savo klientų spaudimą, nes dauguma jų yra iš Lenkijos. Dabar tikrai neprotingos kainos, ateinančios iš Lenkijos pusės į Lietuvą, tik yra klausimas: ar spaudimas yra ilgalaikis, ar trumpalaikis? Jei tai yra susiję su devalvacija, tai bus labiau trumpalaikis laikotarpis. Atsikurs lenkiškų įmonių žaliavų supirkimo kainos ir tada atsikurs pardavimo kainos“, - sakė G.Migonis.
Esą Lenkijoje tarp skirtingų miltų gamintojų kaina svyruoja iki 150 Lt/t, o kokios kainos yra Lietuvoje, pašnekovas neatskleidžia, tik pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos pranašumas - galimybė produkciją pateikti greičiau ir būti lankstesniems dėl atsiskaitymo terminų. Be to, miltai labiau esanti lokali, neeksportuojama prekė.
Kris baldų kainos
Didžiausios baldų gamybos grupės Lietuvoje SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius savo pastebėjimais neatsilieka nuo kitų pašnekovų - užsienio gamintojų produkcija baldų sektoriuje taip pat pigesnė, o spaudimas iš klientų - neretas reiškinys: „Negalime sakyti, kad situacija drastiškai pasikeitė. Kai kuriose rinkose pardavimas galbūt mažėja daugiau. Labai staigaus pasikeitimo nepajutome, bet spaudimas, aišku, ir kainų mažėjimas justi. Pigių baldų pasiūla iš pačios Lenkijos į Lietuvos rinką yra labai išaugusi“.
Nors Lietuvoje įmonė parduoda apie 10 proc. produkcijos, o likusią eksportuoja, vidaus rinkoje lenkai yra pagrindiniai konkurentai. Gelbsti tik tai, kad dauguma produkcijos yra parduodama pasirašius ilgalaikes pardavimo sutartis, bet esą ilgainiui įmonė bus priversta kainas mažinti.
„Produkcijos kainų radikaliai nemažiname ir žemiau savikainos tikrai nepardavinėsime. Jei kris žaliavų, pirmiausia medienos, kainos ir bendras darbo užmokesčio vidurkis, tai tikrai reikės peržiūrėti produkcijos kainas. Jei tai neįvyks, tai iš kur reikės imti rezervų, nežinau“, - situaciją rinkoje komentavo E.Valentinavičius.
Išnyks sektoriai
Šalies kaimynės mažesnės savikainos pranašumas prieš Lietuvos gamintojus maisto ir pramonės šakas gali taip nustekenti, kad ne tik bankrutuos įmonės, bet ir galintys išnykti patys sektoriai.
„Iš tikro su maisto produktų gamintojais situacija yra labai prasta. Šiandien matau du sektorius - vaisių ir daržovių bei mėsos, pastarasis jau yra ant išnykimo ribos. Ir dabar to link jau praktiškai eina pieno sektorius. Tai šviežias produktas, todėl jam dar nėra labai didelio pavojaus, bet konkurencinis pranašumas sūrio rinkoje jau prarandamas. Aišku, dėl gabenimo sąnaudų, nes reikalingas specialus transportas“, - sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos pirmininkas Mindaugas Kuklierius.
Pasak jo, jei į Lietuvą pigesnę produkciją importuojančios įmonės turėtų didesnes transporto sąnaudas, situacija pasisuktų į teigiamą pusę. Gamintojas, norėdamas išsilaikyti, privalo turėti nors ir minimalią pelno maržą, tačiau, šiuo metu egzistuojant akivaizdiems mokesčių skirtumams su gretimomis šalimis, lietuviška įmonė esą nesugebės gaminti ir pateikti produkcijos konkurencinga kaina.
„Transporto sąnaudos turėtų tą skirtumą amortizuoti. Be to, savo mokestine sistema turime prisiderinti prie gretimų valstybių, nes Lenkija mus gožia maisto produktais ir „išdaužo“ mūsų maisto produktų gamintojus. Jei nieko nedarysime, tai prognozės dėl maisto pramonės sektoriaus tikrai yra prastos. Sūrio rinkos nykimas jau prasideda, manau, pienas bus kita auka“, - sakė M.Kuklierius.
Indrė Lauciūtė
