LRT milijonai pakibo ant plauko – dėl vieno tarpelio skubiai keičia įstatymą

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymas, numatantis ypatingą visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vadovaujantis ja, dešimtys milijonų eurų skiriama kaip fiksuota surinktų mokesčių dalis. Vis dėlto kitų metų LRT biudžetas pakibo ant plauko dėl gana keisto dalyko – tarpelio tarp dviejų žodžių įstatyme.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis oficialiai registravo įstatymo projektą, kuriuo norima keisti šią įstatymo nuostatą:

„LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 m. skirtus asignavimus.“

Galiojančiame įstatyme norima pakeisti vieną žodį – vietoje „už praeitų“ (su tarpeliu) įtvirtinti „užpraeitų“ (be tarpelio).

Skirtumas – milijonai eurų

Į klausimą, pagal kurių metų duomenis apie surinktus mokesčius būtų skaičiuojamas kitų metų LRT biudžetas, Finansų ministerija atsakė taip:

„2021 m. faktas dar nebūtų žinomas, todėl galėtume paskaičiuoti tik pagal 2020 m. duomenis. Šios situacijos taisymui ir skirtas minimas įstatymo projektas.“

Finansų ministerijos skaičiuoja, kad 2019 m. 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio yra 34,462 mln. eurų, o 2020 m. – 35,168 mln. eurų. Tuo metu 1,3 proc. iš akcizų pajamų 2019 m. yra 19,332 mln. eurų, o 2020 m. – 20,266 mln. eurų.

2021 m. LRT biudžetas yra apskaičiuotas pagal 2019 m. surinkto gyventojų pajamų mokesčio, akcizų dalį ir sudaro 53,8 mln. eurų.

Jeigu 2022 m. visuomeninio transliuotojo biudžetas būtų skaičiuojamas pagal 2020 metais surinktus mokesčius, palyginti su šiemetiniu, jis išaugtų 1,6 mln. eurų ir siektų 55,4 mln. eurų.

Taigi kitąmet LRT gautų daugiau pinigų nepaisant to, kad pernai valstybė nesurinko tiek pajamų, kiek planavo, kad turėjo papildomai skolintis ir kad jos, arba mūsų visų, skola išaugo.

Tačiau dabartinė įstatymo redakcija to neleidžia daryti. Kita vertus, jeigu įstatymo raidė neleidžia LRT biudžeto skaičiuoti pagal dar nesibaigusių šių metų mokesčių duomenis, ji lyg ir leistų skirti 2019 m. dydžio asignavimus, kurie tuomet buvo 41,6 mln. eurų.

Vadinasi, tarpelis tarp žodžių ar jo nebuvimas lemia nuo 1,6 iki 13,8 mln. eurų LRT biudžeto lėšų.

Kas yra tikrasis pasiūlymo autorius

Nors minėto įstatymo projekto oficialiu autoriumi yra nurodytas V. Juozapaitis, kaip rodo dokumentų metaduomenys, juos sukūrė LRT Teisės ir vindikacijos skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva.

Paklaustas, kodėl taip yra, politikas paaiškino, kad įstatymo pakeitimas buvo inicijuotas pačios LRT, kuri, pastebėjusi praeitos kadencijos padarytą klaidą, į Seimą kreipėsi dar šių metų pavasarį. 

REKLAMA

„Seimo kultūros komitetas, atsižvelgęs į susidariusią situaciją priėmė sprendimą registruoti šią pataisą komiteto vardu. Techniškai projekto paruošimo derinimo darbus atlieka Komiteto biuro darbuotojai ir pateikia parašui pirmininkui dokumentų valdymo sistemoje“, – komentavo V. Juozapaitis.

Jis pasakojo buvęs informuotas komiteto biuro vedėjos, kad LRT siųstą raštą, dėl kurio reikia priimti įstatymo pataisą, parengė minėta darbuotoja, anksčiau ilgus metus dirbusi komiteto patarėja.

Nėra galimybės suskaičiuoti

Kaip portalą tv3.lt informavo LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė, surinktų mokesčių faktiniai duomenys Finansų ministerijai yra žinomi tik pasibaigus ataskaitiniams metams.

„Biudžetas kitiems metams yra tvirtinamas dar nepasibaigus einamiesiems metams, todėl ir nėra aiški surinktų praeitų metų mokesčių suma, o tuo pačiu nėra galimybės suskaičiuoti ir biudžeto asignavimų sumos, skiriamos LRT“, – komentavo atstovė.

Anot jos, todėl ir ankstesniame įstatyme buvo nuostata, kad biudžeto asignavimai buvo paskaičiuojami nuo per užpraeitus metus surinkto GPM ir akcizų.

„Ši nuostata turi išlikti ir dabar galiojančiame LRT įstatyme. 2022 m. biudžeto asignavimai yra apskaičiuoti nuo 2020 m. surinktų mokesčių, o ne nuo prognozuojamų 2021 m. surinkti mokesčių sumos“, – aiškino M. Savickaitė.

Ji negalėjo pakomentuoti, kaip V. Juozapaičio registruoto projekto metaduomenyse atsirado kitas autorius. Tačiau informavo, kad L. Joskaudaitė-Dmitrijeva buvo rašto, siųsto Seimo Kultūros komitetui ir kitoms valstybės institucijoms dėl įstatyme įsivėlusios redakcinės klaidos, rengėja.


Rašyti komentarą...
B
Ble
2021-09-28 11:07:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Desimtis milijonu skirti uz tai,kad niekas to slamsto neziuri?
Atsakyti
0

A
Auksinis kardas
2021-09-28 09:38:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
O viešpatie, Lietuvos tragedija,o siaube.
Atsakyti
0

V
Vaclovas
2021-09-28 13:12:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip, ši kontora yra Lietuvos tragedija.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų