Pranešama, kad rugpjūčio 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo nuo 52 iki 37 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 31 eurą už megavatvalandę.
„Praėjusią savaitę elektros rinkose išskirtinės dienos buvo antradienis ir trečiadienis. Per šias dvi paras fiksavome net 19 valandų, kai elektros kainos buvo neigiamos, o 5 Eur/MWh ribą kainos perkopė vos 7 iš 48 valandų. Vėjuoti orai Skandinavijoje visą savaitę leido importuoti pigią elektros energiją į Baltijos šalis, o savaitės viduryje išaugusi vietos vėjo gamyba lėmė minimalias kainas šalyje“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Bendrovės duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. ir siekė 200 GWh, iš kurių 64 proc. užtikrino vietos elektrinės. Bendrai šalyje buvo pagaminta 127 GWh elektros energijos – 18 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 107 GWh.
Daugiausia elektros energijos šalyje praėjusią savaitę gamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 11 proc. – nuo 41 GWh iki 45 GWh.
Tuo metu vėjo jėgainių generacija augo 18 proc. – nuo 38 GWh iki 44 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba siekė 19 GWh, hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 5 GWh.
Kaip praneša bendrovė, praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 36 proc., vėjo elektrinės – 35 proc., šiluminės elektrinės – 15 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Taip pat pagal importo ir eksporto (saldo) santykį, 42 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Skaičiuojama, kad bendras importo kiekis mažėjo 11 proc.
Lietuva praėjusią savaitę iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį importavo 57 proc. elektros, 38 proc. – iš Latvijos, o likusius 5 proc. – iš Lenkijos, informuoja bendrovė.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos augo 1 proc. Bendrovės duomenimis, 67 proc. elektros buvo eksportuoti į Lenkiją, 18 proc. – į Latviją, o likę 15 proc. – į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 68 proc. Lenkijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi, o „NordBalt“ pralaidumas buvo išnaudotas 4 proc. Švedijos kryptimi ir 63 proc. Lietuvos kryptimi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
