LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Šiltas velykinis savaitgalis į Lietuvos kurortus pritraukė nemažai poilsiautojų. Kai kurie verslininkai sako, kad pirmadienį paskelbta neoficiali sezono atidarymo pradžia. Tačiau Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė pastebi, kad turizmo sektoriuje sezoniškumas mažėja.
„Vilniuje sezoniškumas mažėja po truputį. Birštonas neturi sezoniškumo. Pajūrys dar labiau kenčia nuo sezoniškumo, bet savaitgaliai irgi pilnėja. Taigi matome, kad nieko blogo mums žiema nedaro. Pavasaris ankstyvas, Velykos gražios, ir šį savaitgalį per Velykas Vilnius knibždėjo nuo turistų iš visos Europos“, – tvirtina R. Balnienė. Jos duomenimis, savaitgalį sostinėje lankėsi turistų ir Pietų, Šiaurės valstybių bei Vidurio Europos.
Velykinio periodo metu, anot Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovo Valdo Trinkūno, Druskininkuose svečiavosi turistų iš 12 valstybių. Druskininkus užplūdo ir lietuviai iš kitų miestų. „Šį savaitgalį daugiau žmonių pasijautė mieste – atvažiavo tie, kurie turi butus, lankosi pas draugus, gimines. O pagrindiniai viešbučiai, sanatorijos, SPA centrai savaitgaliais būna užimti. Jie būna ypač užimti šiuo periodu, bet ne tik per Velykas“, – sako „SPA Vilnius“ vadovas.
R. Balnienės teigimu, tai byloja ir statistika – visus metus Druskininkuose būna beveik lygūs turistų srautai. O kuo toliau, tuo labiau tokia tendencija esą matyti ir Vilniuje. Turizmo departamento vadovė atkreipia dėmesį, kad sėkmingai vystomas miestų turizmas. Tam esą didelę įtaką turėjo ir Vilniaus pasiekiamumas, skrydžių iš Europos pagausėjimas.
„Susirūpinimą kelia Rusijos turistai. Kol kas statistika nerodo, kad būtų blogėjimas. Bet jie galbūt daugiau su baime planuoja vasarą visose šalyse, tai susiję ir su Lietuva. Bet kol kas nematome jokių mažėjimų ir tikimės, kad tendencija išsilaikys“, – teigia Turizmo departamento direktorė.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, Rusija nuolat taiko įvairias ekonomines sankcijas Lietuvai, bet tai nereiškia, kad ši tampa mažiau patraukli Rusijos piliečiams. „Turbūt gana maža tikimybė, kad konfliktas tarp Rusijos ir Europos Sąjungos pasieks tokią stadiją, kuomet apribojimai Rusijos piliečiams keliauti po Vakarų valstybes, po Europos Sąjungą, bus pritaikyti ne keliems asmenims, kaip yra dabar, o visiems Rusijos piliečiams. Tokio įvykio tikimybė yra tikrai gana maža“, – įsitikinęs N. Mačiulis. Rusijos rinka Lietuvos turizmui – antra pagal svarbą. Iš visų į Lietuvą atvykstančių turistų rusai sudaro 19 proc. Praeitais metais Lietuvoje jų svečiavosi 380 tūkst. ir šalyje išleido beveik pusę milijono litų.
Baltarusiai sunkiai gauna vizas
Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovo teigimu, nerimą kelia tai, kad ne visi norintys turistai iš Baltarusijos gali pakliūti į mūsų šalį. Baltarusiai esą skundžiasi sunkiai gauną vizas į Lietuvą. „Mūsų pačių lojalūs klientai iš Baltarusijos bandė tiesiogiai užsiregistruoti per ambasadą, kad galėtų gauti vizas. Jiems per savaitę laiko nepavyko iki šių metų pabaigos užsiregistruoti dėl vizų gavimo“, – pasakoja V. Trinkūnas.
Anot jo, baltarusiams teikiamas vizų kiekis galbūt ir didėja, bet pageidaujančių apsilankyti Lietuvoje kaimynų yra daug daugiau, nei galimybių jiems suteikti vizas. R. Balnienė sako, kad trečiadienį planuojamas susitikimas su premjeru, kurio metu bus kalbama, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją. „Į Krymą jie nebegali važiuoti, o tikrai nori, jų yra apie 150 tūkst. [...] Ir laiškais mums rašo, kreipiasi į mus. Yra turistų, kurie važiuotų į Lietuvą, jei gautų vizas. Jie norėtų ir mūsų jūros, ir mūsų kurortų, ir mūsų kaimo turizmo“, – tikina Turizmo departamento direktorė.
Ir toliau lankysis kaimynai
Pasak V. Trinkūno, sunku tikėtis, kad Lietuvą ims plūsti turistai iš kitų šalių, o ne kaimynai. „Kalbant apie gydomąjį, kurortinį turizmą, manau, čia turi įtakos daug sudedamųjų dalių, pradedant nuo mentaliteto, kultūros, pagaliau ir dėl kalbos. Sunku tikėtis perversmo. Čia turime išlaikyti tuos tradicinius turistus“, – įsitikinęs V. Trinkūnas.
Tai, kad pagrindinius turizmo srautus generuoja kaimyninės šalys, R. Balnienės žodžiais, yra klasika. „Mūsų pagrindinės rinkos yra penkios, ir čia nieko nepadarysi. Tai yra Baltarusija, Rusija, Latvija, Lenkija ir Vokietija. Šitos penkios rinkos yra ir bus. Dvi susijusios su vizomis, trys – nesusijusios“, – teigia R. Balnienė. Į dažniausiai Lietuvą lankančiųjų dešimtuką taip pat papuola ne tokie artimi kaimynai – Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės gyventojai.
Šiemet prie Lietuvos kurortų – Druskininkų, Palangos, Birštono jungiasi ir Anykščiai. Ten birželio 28 – liepos 6 d. vyks Dainų šventė, per kurią tikimąsi daug turistų.
