Viešumas ir skaidrumas, etika bei moralė, o, svarbiausia, efektyvūs ginklai kovoti su ligomis – dėsto tarptautinės farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška.
Jau pokalbio pradžioje K. Čereška vieną po kito laužo neigiamus stereotipus apie farmacijos verslą, tačiau neišsižada ir klaidų, padarytų per nepriklausomybės dvidešimtmetį ir konkurentų, veikusių, kaip jis pats sako, „po stalu“, kad tik gydytojai rekomenduotų jų vaistus.
Ir išties, panašu, kad deklaruojamas atvirumas prasideda nuo pat kompanijos biuro – „GSK Lietuva“ vadovas rodo į savo kėdę, kurioje apsistojo šiandien, tačiau ryt gal sės prie kito stalo, nes atskiro kabineto neturi: viskas matoma kiekvienam darbuotojui ir svečiui. K. Čereška, vadovaujantis 80 žmonių komandai, sako kad vertina ramią darbo aplinką, kai lyderystė išnaudojama patarimams, o ne nurodymams.
„Didžiuojuosi, kad dirbu farmacijos versle ir nieko nenoriu apgauti. Jei Lietuvai masiškai nereikia skiepų nuo Geltonojo drugio, vadinasi, jų nereikia. Tačiau mes vykdome puikią gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, todėl norėčiau, kad žmonės, kurie prieštarauja, pasikalbėtų su artimuoju, netekusiu mamos ar dukros, kuri galėjo nesusirgti šia onkologine liga, – aiškina pašnekovas. – Susiduriu su nepagrįstais prieštaravimais, esą kažkas neveikia, neištirta, bet negali pykti, nes tai susiję su informacijos stoka, už kurią atsakinga ir valstybė, ne tik farmacijos pramonė.“
Paklaustas apie Lietuvos sveikatos sistemos, kuri tarnautų pacientui, viziją, K. Čereška juokauja, kad jei žinotų, kaip ją modeliuoti, matyt, būtų vertingas žmogus. Visgi pašnekovas įvardija pagrindines kryptis – skatinti sveiką gyvenseną, profilaktiką ir racionalų, kokybišką gydymą. Jis tikina raginantis sisteminių pokyčių siekti ir kolegas, nes po 15 metų pats taps sistemos dalyviu ir jos sukurto produkto vartotoju. Medicinos mokslų daktaras pažymi, kad Lietuvoje kompensavimo sistema itin sudėtinga. Kodėl? Pašnekovas sako iki šiol negavęs atsakymo.
„Lietuvoje nėra farmacijos ekonomikos, nesugebame paskaičiuoti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų. Vaistų pakelio kaina didelė, bet reikia įvertinti, kaip greitai žmogus atsistoja ant kojų, tampa darbingas ir kokias netiesiogines išlaidas patiria „Sodra“, kai sergančio vaiko mama neina į darbą, nekuria BVP, – dėsto K. Čereška. – Populiari frazė: pinigų nėra, reikia taupyti, šio vaisto kompensuoti negalime. Bet valstybė pralošia, nes sveikatos sistema turėtų būti orientuota į ilgalaikius procesus, tik tada ji suteikia naudos. Galime tuos 4 mlrd. litų sveikatos apsaugai sutaupyti kad ir šiandien: nustoti gydyti žmones valstybės sąskaita, uždaryti ligonines, bet kas bus rytoj? Rytoj turėsime kur kas daugiau išlaidų.“
Pašnekovas svarsto, kad Lietuvoje privalomam sveikatos draudimui trūksta konkurencijos, kuri skatintų kokybę – privatų sveikatos draudimą. Anot „GSK Lietuva“ vadovo, ligoniai nenori eksperimentų su sveikata: reikia išgydyti, o ne bandyti vaistus ir ieškoti geresnio, be to, sveikatos sistemai netinka dažnai vartojamas mersedeso vairavimo palyginimas: kad ir neturtingai valstybei reikia keliolikos metų sveikatos apsaugos strategijos, nesikeičiančios kartu su valdančiąja dauguma.
„Progreso sumenkinti nereikėtų – finansavimas didėja, bet aš, kaip farmacijos verslo atstovas, pasigendu verslo ir valstybės kooperacijos. Jei Vyriausybė garantuoja gydymą, o verslas užtikrina gydymui reikalingų produktų ir paslaugų tiekimą, turi vykti dialogas dėl bendro tikslo, strategijos, – tikina K. Čereška. – Tada į Lietuvą galima būtų pritraukti daugiau lėšų. Šiandien sunku įtikinti užsienio kompanijas padaryti nuolaidų, nes kaina reikalinga tik taupyti, trumpalaikių dalykų, o mes galėtumėme daugiau išlošti.“
Klaidų padarė patys
„Jei žmogus ateina pas gydytoją ir juo nepasitiki, ateina į vaistinę ir nepasitiki vaistininku, gydymo kokybė visai kita. Vien dėl to mūsų požiūris pasikeitė: organizuojame ar remiame renginį ir visuomenė turi aiškiai suprasti, kodėl tai darome. Dar prieš 15 metų nesusimąstydavome: mes juk rimtai dirbame, gerame viešbutyje, bet niekada nesusimąstėme, kad visuomenė gali susidaryti neigiamą įspūdį. Dėl tokių dalykų atsirado nuomonė, kad viskas nupirkta, papirkta, bet iš dalies taip ir buvo“, – prisimena pašnekovas, paklaustas, kur reikia ieškoti kaltų dėl neigiamovisuomenės požiūrio.
Anot jo, kiekviename versle dėl siauro požiūrio atsiranda klaidų, kurių neišvengė ir vaistų gamintojai, be to, nebuvo taisyklių: pati valstybė nežinojo, kaip elgtis su privačiu verslu. K. Čereška įsitikinęs, kad vakarykštę „veiklos strategiją“ – paveikti gydytoją – renkasi nebent pavieniai asmenys. Šiandien farmacijos verslas konkuruoja dėl produktų kokybės ir kainos: jei kompanija pasiūlo geresnį produktą už prieinamą kainą, ji kovą laimi. „Spaudoje žmonės viešai pasisako, kad vežasi gydytojus į kongresus, kad šie išrašytų receptus jų vaistams, bet, mano supratimu, tai jau nusikaltimas tautai“, – teigia pašnekovas.
Išdrįso tapti lobistais
„Farmacijos verslo esmė – leisti gydytojams suteikti galimybę išgydyti žmones, suteikti naujus ginklus. Daugybė ligų yra nekontroliuojamos, net nežinome, kaip jas gydyti. Perspektyva kurti naujus vaistus – didžiulė, bet ji turi būti tinkama. Visi vaistai yra nuodai, net lotyniškai žodis tas pats: venenum. Bet jei jau daktaras nutarė, kad reikia vieno ar kito vaisto, būtina ieškoti geriausio. Čia negali būti jokių pardavimo skatinimų, – įsitikinęs jis. – Jei žmogui pakilo temperatūra, puikiai veikia seniai atrasta acetilsalicilo rūgštis, bet yra situacijų, kai reikia veiksmingiau gydančių naujovių.“
K. Čereška pripažįsta, kad jo Lietuvoje atstovaujama pasaulinė įmonė atvirai bendrauja su politikais, siekia įtakos įstatymams, todėl „GSK Lietuva“ pasirinko oficialų kelią: tapti lobistine bendrove. „Vyrauja supratimas kad tai pinigai sveikatai – išlaidos, jei centu brangiau, vis tiek brangiau kainuoja, todėl ryžomės, – prisimena jis. – Buvo kaltinimų, bet nieko neslepiame, esame pasiruošę diskutuoti su visuomene, politikais, nes mūsų pozicija pagrįsta argumentais, o jei jie moksliškai įrodyti, galime kalbėti apie įrodymų lygius, bet ne apie emocijas.“
Farmacijos verslo nuošalėje neretai lieka naujų vaistų kūrimas. K. Čereška aiškina, kad nuo akimirkos, kai molekulė gali tapti vaistu, iki jo įregistravimo rinkoje gali praeiti 15 metų, todėl nelengva rasti privačių investuotojų, kurie grąžą sutiktų gauti po keliolikos metų.
Pernai kompanija GSK sumokėjo 3 mlrd. JAV dolerių baudą JAV vyriausybei, tačiau K. Čereška nevadina to krize ir didžiuojasi britų kompanijos vadovo viešu prisipažinimu suklydus. „Ilgalaike perspektyva farmacijos verslas prasmingas ir kilnus, jis turi remtis vertybėmis – pirmiausia pagarba žmogui, dėl kurios dirbama, – teigia pašnekovas. – Nevertėtų bandyti įteigti visuomenei, ko jai nereikia. Gal anksčiau to nesupratome,bet jei nėra poreikio, tai vaisto ar metodikos taip pat nereikia.“
Medicinos mokslų daktaras prisipažįsta niekada nesigailėjęs, kad 1993 metais sutiko dirbti pasaulinėje farmacijos kompanijoje, kai galėjo tęsti mokslus Karolinskos universitete, ilgėjosi nebent praktinės medicinos, tačiau daug kompensuoja nematerialioji farmacijos verslo pusė:
„Neturėjau minčių skatinti pardavimą, kišti vaistus bet kokia sąskaita ar siekti trumpalaikio pelno. Bet kai vaistų reikia, smagu susitikti žmogų, kuris išsigydė ligą. Netiesiogiai matosi, kad jis dėkingas už naująsias technologijas, galimybę gyventi, dirbti ir kurti“, – tikina K. Čereška.
C.V. : Kęstutis Čereška
Nuo 2011 m. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkas
Nuo 2002-ųjų „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinis direktorius
1993–1995 m. „GlaxoWellcome“ atstovybės Lietuvoje medicinos atstovas
1989–1993 m. Kauno medicinos akademijos Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros vyr. asistentas
1989-aisiais Tartu universitete įgijo farmakologijos srities medicinos mokslų daktaro laipsnį
Faktai: „GlaxoSmithKline Lietuva“
2007 m. „GlaxoSmithKline Lietuva“ buvo įrašyta į lobistų sąrašą ir kiekvienais metais Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikia lobistinės veiklos ataskaitas
Nuo 1993-ųjų Vilniuje veikia GSK atstovybė, o 2003 m. Lietuvoje veiklą pradėjo antrinė GSK įmonė – „GlaxoSmithKline Lietuva“
Lietuvoje įregistruota apie 250 GSK kompanijos vaistų. Įmonėje dirba apie 80 medicinos, farmacijos, ekonomikos, finansų, logistikos ir rinkodaros specialistų
GSK socialinės atsakomybės programos: „Geros sveikatos klubo“ mankštos, Meno terapijos ir psichologinio konsultavimo projektas onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems „Mylintys gyvenimą“, GSK vaistų kortelė neįgaliesiems ir senjorams, bendradarbiavimas su „Jaunimo linija“, savanorystės iniciatyva „Oranžinė diena“.
Gabija Sabaliauskaitė
