Nacionalinio Lietuvos kaimo tinklo nariai pasisako už tai, kad BŽŪP radikaliai nesikeistų – svarbu užtikrinti politikos ir veiklos tęstinumą. Kaimo plėtra ir po 2013 m turi išlikti BŽŪP dalimi, palaipsniui ir sistemingai keičiant kai kurias nuostatas.
Europos komisijai inicijavus diskusijas dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, kurios įgyvendinimui šiuo metu skiriama apie 40 proc. ES biudžeto lėšų, Lietuvos kaimo tinklas suorganizavo savo narių diskusijas ir pateikė apibendrintą nuomonę. Penkiuose Tinklo komitetų susitikimuose dalyvavo per 100 organizacijos narių.
„Mes manome, kad BŽŪP turi išlikti bendroji, nes tik turint bendrą finansavimo šaltinį galima užtikrinti bendros rinkos principus ir pasiekti visai ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai iškeltus tikslus ir uždavinius – užtikrinti apsirūpinimą maistu, kompleksinės paramos reikalavimų laikymąsi, tolygią kaimiškųjų teritorijų plėtrą, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, didesnį ES šalių žemės ūkio konkurencingumą ir vykdyti prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos pasekmių mažinimą“, – kalbama Europos kaimo plėtros tinklui išsiųstame dokumente.Lietuva pritaria ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro rumuno Dačiano Čioloso (Dacian Ciolos) išsakytai nuomonei, kad išmokos visoms ES šalims tūrėtų būti vienodos. „Ir po 2013 m. BŽŪP turėtų būti finansuojama ES lėšomis, taikant vieningą modelį, bendras taisykles ir reikalavimus visoms ES valstybėms narėms. Politikos finansavimo apimtys turi išlikti panašios kaip ir dabar, – įsitikinę Kaimo tinklo nariai. – Mes pasisakome už tai, kad kaimo plėtros ramstis išliktų BŽŪP dalimi. Dabar vykdoma politika rodo, kad einama teisingu keliu: žemės ūkio subjektai ir kaimo plėtros dalyviai kartu sprendžia kaimo plėtros klausimus ir problemas, kurdami žemės ūkio pridėtinę vertę ir viešąsias gėrybes, dalyvauja bendruomeniniame gyvenime ir palaiko kaimiškųjų vietovių gyvybingumą.
„Manome, kad bendroji žemės ūkio politika galėtų vadintis bendrąja kaimo politika, remiant žemės ūkio gamybos teikiamas paslaugas, bet labiau akcentuojant kaimo plėtrą, o ne žemės ūkį, ir labiau remiant kaimo viešosios infrastruktūros plėtrą, kaimo verslumą ir sudarant prielaidas gyvenimo kokybės kaime augimui“, –siūlė Tinklo nariai.
Tinklo narių nuomone instrumentai, formuojantys BŽŪP turėtų būti tokie:
* remiama žemės ūkio gamyba, skiriant tiesioginę ir struktūrinę paramą, svorį perkeliant į struktūrinę;
* modernizuotos rinkos reguliavimo priemonės (intervenciniai grūdų ir pieno produktų supirkimai, eksporto subsidijos pienui ir mėsai);
* skiriama intensyvesnė parama šeimos ūkiui (14-20 EDV);
* akcentuojamas žemės ūkio gamybos ir perdirbimo atliekų tvarkymas (beatliekinė gamyba);
* diegiamos priemonės, skirtos apleistų žemių sutvarkymui;
* skatinamos ir remiamos priemonės, skirtos naujų biotechnologijų degimui žemės ūkyje;
* kuriami žemės ūkio logistikos centrai, kurie pasitarnautų vartotojo ir gamintojo „suartėjimui“;
* užtikrinamas kaimo plėtros instrumentų, ypatingai gyvenimo kokybės gerinimo, verslumo skatinimo ir kaimų atnaujinimo, Leader metodo, finansavimas.
Europos kaimo plėtros tinklu skirtame rašte užsimenama, kad šalia tiesioginių išmokų galima būtų įvesti tikslines išmokas, kurios būtų skiriamos ne už valdomą žemę, bet už atitinkamų kaimo plėtros problemų sprendimą savo žemėje, savo ūkyje (tarkim, paveldo objektų priežiūrą ir panaudojimą, gyvenimą ir ūkininkavimą saugomose teritorijose ir pan.).
„Manome, kad turėtų būti didinamas finansavimo intensyvumas ir lėšos tų priemonių, kurios keltų gyvenimo kokybę kaime, (infrastruktūra, renovacija, geriamo vandens kokybė, alternatyvios veiklos), skatintų bendruomeniškumą, kaimo žmonių pilietinės visuomenės kūrimą ir socialinę kooperaciją, pritrauktų jaunimą į kaimą bei mažintų socialinę atskirtį“, – teigia nacionalinio Tinklo nariai.
Europos komisija iniciavusi šias diskusijas planuoja savo pasiūlymus dėl BŽŪP pertvarkymo pateikti liepos mėnesį, o rudenį parengti bendrąjį dokumentą. Naujoji BŽŪP turėtų startuoti nuo 2014 metų.
Nacionalinis Lietuvos kaimo tinklas savo veiklą pradėjo prieš pusantrų metų. Narystė Tinkle yra grindžiama partnerystės, bendradarbiavimo, savanoriškumo, lygybės principais. Tinklo tikslas yra prisidėti prie efektyvaus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo, sujungiant kiek įmanoma daugiau prie kaimo plėtros prisidedančių institucijų ir organizacijų, ir skatinti jas aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauti, dalintis gerąja patirti ir skleisti informaciją. Šiuo metu Tinklas turi per 350 narių.
