Antradienį „Sodra“ pristatė 2025 m. I ketvirčio gyventojų pajamų apžvalgą, kurioje atsiskleidė nauja problema – ryškiai išaugęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje.
Duomenys rodo, kad 25–30 metų amžiaus asmenų grupėje yra daugiau nedarbo išmokos gavėjų nei vyresnio amžiaus žmonių gretose. Pavyzdžiui, 25–30 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų. Tuo metu 41–50 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 6 nedarbo išmokos, virš 60 metų – 7 nedarbo išmokos gavėjai tarp šimto dirbančiųjų.
Nedarbo išmokos gavėjų iki 25 m. skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 1,1 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu 25–30 metų asmenų, gaunančių nedarbo išmoką, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 0,5 proc. daugiau, o 31–40 metų – 0,4 proc. daugiau nei pernai.
Kaip pastebėjo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, Lietuvoje susiduriama su keista situacija, nes net ir tada, kai darbo rinka jaunimui yra itin palanki, vis tiek fiksuojami aukšti nedarbo išmokų gavėjų skaičiai.
„Tokio jauno amžiaus asmenims įsidarbinti yra kur kas mažiau iššūkių negu priešpensinio amžiaus asmenims. Ir, kai jaunimo sparčiai Lietuvoje mažėja, o darbdaviams jų trūksta, turime beveik 9 proc. išmokas gaunančių 25–30 metų amžiaus žmonių“, – pastebėjo specialistas.
Tiesa, T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad jaunimo nedarbo trukmė (vidutiniškai 4 mėn.) yra mažesnė negu priešpensinio amžiaus asmenų (vidutiniškai 5,9 mėn.). Pasak ekonomisto, tai yra natūralu, nes vyresnio amžiaus asmenims sunkiau susirasti darbą, o dažnai ir sveikata nebeleidžia.
„Panašu, kad dalis jaunimo naudojasi tuo, kad nedarbo išmokos yra dosnios – „Sodra“ ir savo skaidrėse patvirtina, kad pirmus tris mėnesius gali gauti 80 proc. buvusios algos, jeigu prieš nedarbą alga siekė vidutinį darbo užmokestį šalyje. Jeigu arčiau minimaliosios mėnesinės algos (MMA), pakeičiamumo norma – dar didesnė“, – stebėjosi T. Povilauskas.
„Sodros“ duomenys parodė, kad žmonės, kurie pirmąjį metų ketvirtį gavo nedarbo išmoką, anksčiau dirbo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, žemės ūkio veikloje, prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje.
Išmokų atsisakymas sukeltų riziką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipė dėmesį, kad dėl padidėjusio nedarbo išmoką gaunančio jaunimo kiekio sunerimti nereikėtų, kadangi „Sodros“ duomenys rodo, kad jaunimas nedarbo išmoką gauna trumpiau ir didelė tokio amžiaus asmenų dalis (80 proc.) po nedarbo išmokos gavimo vėl grįžta į darbo rinką.
Ji taip pat pabrėžė, kad tokie duomenys parodo lankstesnį jaunimo požiūrį į darbo rinką.
„Stebima tendencija, kad jaunesni nei 25 m. asmenys dažniau keičia darbus. Tai gali būti susiję su tuo, kad jauni asmenys vis dar yra veiklos sferos paieškose arba jiems ne visada pavyksta darbą suderinti su studijomis“, – nurodė ministerija.
SADM pabrėžė, kad nedarbo draudimo išmoka yra socialinio draudimo įmokomis grįsta išmoka. Tai, kad netekę darbo asmenys gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, rodo, kad jie dirbo, mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, sukaupė reikiamą nedarbo draudimo stažą.
Taip pat ministerija pridūrė, kad šios išmokos mažinimas ne tik nespręstų jokių problemų, bet ir sukeltų skurdo riziką jaunimo gretose.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesvarsto galimybės mažinti ar atsisakyti nedarbo išmokų jaunimui. Nedarbo išmokos yra svarbi socialinės apsaugos dalis, užtikrinanti minimalias pajamas bedarbiams pereinamuoju laikotarpiu, kol susiras darbą.
Nedarbo išmokų atsisakymas šioje amžiaus grupėje padidintų skurdo riziką“, – nurodė SADM.
Nedarbas kyla iš struktūrinių ir psichologinių veiksnių
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė pastebėjo, kad jaunimo nedarbo lygio augimas rodo, kad problema slypi ne darbo vietų stokoje, o kitur – struktūriniuose ir psichologiniuose veiksniuose.
„Keičiasi jaunų žmonių požiūris į darbą. Jie nebesiekia tiesiog „turėti darbą“ – daugeliui svarbu, kad jis būtų prasmingas, lanksčiai organizuojamas ir palankus emocinei sveikatai. Jei darbo sąlygos to neatitinka, jaunimas neretai pasirenka palaukti, gyvendami iš santaupų, šeimos paramos ar socialinių išmokų“, – dalijosi LDK prezidentė.
A. Maldutytė atkreipė dėmesį, kad nemažą įtaką daro ir spartūs darbo rinkos pokyčiai, prie kurių laiku nespėja prisitaikyti net ir jauniausi jos dalyviai.
„Darbo rinkos pokyčiai didina atotrūkį tarp jaunuolių turimų ir darbdavių ieškomų įgūdžių. Skaitmeninės kompetencijos, praktiniai gebėjimai, bendradarbiavimas ir savarankiškumas – tai reikalavimai, kuriems ne visus jaunuolius paruošia švietimo sistema, kuri kartais per lėtai persiorientuoja pagal darbo rinkos poreikius“, – nurodė LDK prezidentė.
Kitas iššūkis, išryškėjantis jaunimo įsidarbinimo procese – darbo užmokesčio lūkesčiai, kurie dažnai prasilenkia su darbdavių požiūriu ir galimybėmis.
„Dažnai jaunimo lūkesčiai dėl darbo užmokesčio yra gerokai didesni nei jų turimos kompetencijos ar patirtis. Jauni žmonės nori darbo, kuris iš karto užtikrintų aukštas pajamas ir karjeros augimą, tačiau darbdaviams atrodo tai neadekvatu. Šis lūkesčių ir realybės neatitikimas tampa kliūtimi įsidarbinimui“, – pabrėžė A. Maldutytė.
LDK prezidentė paantrino ministerijai, kad draudimo išmokos mokamos tik tiems, kas turi reikalaujamą darbo stažą išmokai gauti, todėl jos mažinimas ar naikinimas būtų netinkama priemonė jaunimo darbo skatinimui.
Pasak jos, svarbiausia – stebėti duomenis, ar išmokų sistema nesudaro prielaidų piktnaudžiauti, ir taisyti teisės aktus taip, kad piktnaudžiavimo būtų išvengta.
„Patys pastatome jaunimą į tokią situaciją“
Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas įsitikinęs, kad jauni žmonės išmokomis nepiktnaudžiauja, o jomis pasinaudoja todėl, kad neranda gerai apmokamo darbo.
„Jaunimas ne dirbt nenori, o nori uždirbti, taip yra teisingiau žiūrėti į šią situaciją. Žmonės emigruoja į užsienį, kad užsidirbtų, ir niekas niekada nesiskundžia, kad lietuviai būtų tinginiai ar negerai dirbtų.
Kai yra mokama tiek, kad užtenka tik nuo algos iki algos pragyventi, jaunimas nemato perspektyvų. Juk jaunas žmogus nori papramogauti ir kitų įvairių poreikių turi“, – atkreipė dėmesį vyras.
A. Dambrauskas pabrėžia, kad jauniems žmonėms pinigų reikia labiausiai, kadangi jie dar tik pradeda įsitvirtinti, kurti šeimas, įsigyti būstus.
„Jaunam žmogui – daug spaudimo: reikia galvoti, kaip įsigyti mašiną, būstą ir sukurtą šeimą išlaikyti. Iš tokių atlyginimų, kuriuos siūlo jauniems žmonėms, nelabai nei namą, nei mašiną įsigysi, o ką dar kalbėti apie šeimos išlaikymą.
Kartais siūlomi tokie atlyginimai, kad net paskolos bankas neduotų. Taigi kam žmogui dirbti tokiam darbe? Daugelis tiesiog laukia geresnio pasiūlymo ar varianto, todėl ir nedirba“, – nurodė profesinės sąjungos pirmininkas.
Be to, jis kategoriškai nepritaria minčiai, kad išmokų mažinimas ar naikinimas padėtų spręsti problemą. Pasak A. Dambrausko, norint paskatinti jaunimą dirbti gali padėti tik geresnių galimybių kūrimas.
„Negirdėjau nei vieno politiko, kuris sakytų, kad jo tikslas sugrąžinti jaunus žmones į Lietuvą. Žmonės užsienyje dirba nekvalifikuotą darbą ir gauna geresnes algas negu čia, todėl reikia suteikti geras galimybes ir taip kurti tą gerovę Lietuvoje.
Visi tik skundžiasi, kad jaunimas nedirba. O ar sąlygas jiems palankias kažkas sudarė?“ – pasakojo pirmininkas.
Taip pat vyras pabrėžė, kad pradėjus dirbti padidėja ir išlaidos, kadangi tenka pasirūpinti transportu į darbą, įsigyti tinkamų drabužių.
Jis nurodė, kad didelės pragyvenimo išlaidos tampa nemenku iššūkiu ne vienam dirbančiajam, todėl, kalbant apie minimalią algą, būtina galvoti ne apie statistinius skaičius, o apie realias žmonių galimybes oriai gyventi.
„Reikia pastatyti save į jaunų žmonių vietą. Trišalėje taryboje vyksta daug ginčų, kokia turėtų būti minimali alga. Mano nuomone, čia jokių ginčų kilti neturėtų.
Minimali alga turi būti tokia, kad užtikrintų šeimai pragyvenimą. Ne vienam žmogui, o šeimai“, – pažymėjo A. Dambraukas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
