Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, realus Lietuvos BVP padidėjo 3,4 proc. Praėjusių metų BVP plėtros įvertis pagerintas nuo 3,6 proc. iki 3,7 proc. Nepaisant ne itin palankios tarptautinės aplinkos, šalies ekonomikos plėtra išlaiko pagreitį – jau 2,5 metų ūkis rieda pakankamai veržlaus augimo vėžėmis.
Sprendžiant iš atskirų sektorių mėnesinių veiklos rezultatų, kol kas nepasikeitė ir pagrindinis ūkio augimo šaltinis – šių metų pradžioje juo išliko eksportas. Tai atrodo gana paradoksalu, turint omenyje, jog iš užsienio rinkų pastaruoju metu džiuginančių naujienų ateina retokai. Apdirbamoji pramonė sausį-kovą pagamino net 8,8 proc. daugiau produkcijos negu prieš metus, o eksportuojama pramonės produkcijos dalis pasiekė rekordines aukštumas. Be to, pramonės įmonių nuotaikos nėra pačios prasčiausios – apklausų duomenimis, artimiausios ateities gamybos lūkesčiai gerėja.
Tuo tarpu vartojimą iliustruojantys mažmeninės prekybos rodikliai buvo kuklesni: sausį–kovą apyvarta padidėjo 2,9 proc. Jei ne vienkartiniai veiksniai (pvz., maisto produktų pirkimas Velykų stalui šiemet buvo kovo, o ne balandžio mėnesį), plėtra būtų buvusi dar lėtesnė. Kita vertus, variklinių transporto priemonių pardavimas ūgtelėjo 14,3 proc., tai atspindėjo pirmiausiai geresnes įmonių nuotaikas. Mažmeninės prekybos atsigavimą remia fundamentalūs makroekonominiai veiksniai: gyventojų pajamų didėjimas, užimtumo kilimas, tačiau ilgesniu laikotarpiu rimtas iššūkis prekybai yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, retinantis potencialių vartotojų gretas.
Nors ekonomika vėl tvirčiau remiasi į eksporto negu į vidaus paklausos koloną, tolesniais 2013 m. ketvirčiais ūkio plėtra daugiau stiprybės turėtų semtis ir iš investicijų bei vartojimo atsigavimo. Tuo metu eksporto galimybės pamažu tampa ribotos. Rusijos, Lenkijos, svarbių euro zonos ūkių plėtra šiemet nedžiugins, atitinkamai lietuviškų prekių paklausa šiose rinkose veikiausiai bus santūri. Be to, eksportuotojai patirs vis didesnį spaudimą kelti darbo užmokestį, atpalaiduoti smarkiai užveržtą investicijų maišą – tai kels grėsmę eksporto konkurencingumui ir galimybei konkuruoti mažesnėmis kainomis. Kol kas gamybos plėtrą riboja jau nemažu mastu išnaudojami esami gamybos pajėgumai ir tinkamos darbo jėgos trūkumas.
Atvirkščiai, vartojimo ir investicijų srityje yra daugiau pagrindo santūriam optimizmui. Be jau minėto pajamų ir užimtumo didėjimo, svarbu tai, jog taisosi namų ūkių ir verslo bendrovių lūkesčiai, skatinsiantys nebe taupyti, o galvoti apie didesnius pirkinius ar įmonės plėtrą. Palengva atsigauna skolinimasis iš finansų įstaigų, o palūkanų normos toliau išliks žemos. Kita vertus, statybos veiklos įmonėse pirmąjį ketvirtį statistikai užfiksavo nuosmukį, tai rodo, jog investicijos į pastatus metų pradžioje dar neatsitiesė.
Įdomu pastebėti, kad šiuo metu Lietuva vejasi Vakarų Europos šalių gyvenimo lygį ne tik todėl, kad mūsų šalies BVP didėja. Šį procesą „palengvina“ pačios Vakarų šalys, kurių BVP traukiasi nebe pirmus metus iš eilės. Žinoma, tai nesuteikia pagrindo tikėtis, jog labai greitai pavysime „senąsias“ Europos Sąjungos valstybes.
SEB banko prognozėmis, Lietuvos BVP šiemet padidės 3,2 proc. Taigi tikėtinas tolesnis tvarus ekonomikos stiprėjimas, kurį iš kelio išvesti labiausiai grasina užsienio rinkų trikdžiai.
