Praėjusią savaitę indėlininkams ir bankams svarbią bazinę palūkanų normą ECB padidino nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc.
„Man akivaizdu, kad infliacijos rizikos yra aiškiai padidėjusios. Neramina (ne tik – ELTA) dabartinis infliacijos lygis – vien 3,3 proc. mėnesinė infliacija euro zonoje, kuri dar turėtų padidėti metų eigoje – bet ir tai, kad infliacijos periodas yra užsitęsęs.
Naujos prognozės rodo, kad infliacija išliks aukštesnė už infliacijos tikslą reikšmingu prognozių horizonto laikotarpiu, o grynoji infliacija, kuri skaičiuojama be maisto ir degalų kainų, prognozių laikotarpio pabaigoje (2028 metais – ELTA) viršys tikslinį infliacijos lygį ir sieks 2,3 proc.“ – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Mane neramina aukšta infliacija, (…) ir kuo ilgiau trunka aukštos energijos kainos, akivaizdu, kad tuo ilgiau didėja infliacijos spaudimas“, – tikino jis.
Kainų spaudimas euro zonoje greičiausiai išliks didelis
Anot LB vadovo, priimdamas sprendimą dėl palūkanų dydžio, ECB vertino energijos kainų infliacijos rodiklius, kurie rugpjūtį siekė 14 proc. ir išaugo, lyginant su liepa, kai sudarė 10 proc.
G. Šimkaus teigimu, kainų spaudimas euro zonoje greičiausiai išliks didelis, o Lietuvoje šiuo metu ją labiausiai didina energijos ir paslaugų kainos.
„Energijos kainų šokas kuria nuolatinį infliacijos spaudimą. (…) Jeigu pasižiūrėtume į (…) grynąją infliaciją, ji šiek tiek sumažėjo, bet ten įvyko toks truputį persiskirstymas viduje, kad prekių kainos šiek tiek padidėjo, bet paslaugų infliacija sumažėjo“, – pažymėjo jis.
„Matome, kad infliacijos prognozės yra kilstelėtos aukštyn, ir, be jokios abejonės, pagrindinė energijos infliacija šiuo metu yra bendrosios infliacijos pagrindinė dedamoji ir varomoji jėga“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, nors Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad ECB ir euro zonos pinigų politika gali paveikti energijos kainų augimą, taip nėra – savo sprendimais bankas siekia sušvelninti poveikį kitų prekių kainoms.
„Fokusas yra, kad energijos kainų šokas, (…) išaugusios energijos kainos nepersimestų į platesnį prekių paslaugų judėjimą, kai atskirų prekių, tokių kaip degalų, kainų augimas netaptų visuotinu plačiu beveik visų prekių paslaugų augimu ir neužsisuktų atlyginimų ir kainų augimo spiralė“, – akcentavo G. Šimkus.
Pasak jo, darbo rinka išlieka aktyvi, nedarbo lygis išlieka rekordinėse žemumose – siekia 6,4 proc.
Taip pat, anot G. Šimkaus, fiksuojamas gamybos augimas, didesnės investicijos į gynybą ir infrastruktūrą, stiprėjantis vartotojų pasitikėjimas.
„Ekonomika yra atsparesnė, negu manyta iki tol, tai palengvina (procesą – ELTA), kai (…) kainų augimo persikėlimas į platesnį prekių ir paslaugų kainų augimą galėtų būti lengvesnis“, – pridūrė jis.
Jau skelbta, kad rugpjūtį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus – infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslinį rodiklį.
Anksčiau šiemet ECB Valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį.
Kiti ECB Tarybos susitikimai šiemet suplanuoti spalį ir gruodį.
