Šiais metais Lietuvoje įregistruota 6,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau vien tik liepos mėnesį įregistruota daugiau nei 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – tai yra penktadaliu daugiau nei praėjusių metų liepos mėnesį ir beveik 30 proc. daugiau nei šių metų birželį.
Šių metų liepą buvo įregistruoti 1356 namų ir kotedžų pardavimai, tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. – 1132, o 2018 m. – 978 pardavimai.
Pardavimų augimą lemia kelios priežastys
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų bendrovės „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad tokiems rekordiniams namų ir kotedžų pardavimams įtaką daro kelios priežastys, o viena jų – visus vienaip ar kitaip palietusi koronaviruso pandemija.
„Žmonės per karantiną pamatė, kad būstas yra ne tik vieta pernakvoti ar apsauga nuo žvarbaus oro, bet gali būti ir laisvalaikio leidimo ar nuotolinio darbo erdve, todėl erdvesnis būstas, būstas su nuosavu kiemeliu įgavo visai kitokį svorį“, – sako A. Antnavičius.
Pasak jo, kita priežastis – žmonių perkamoji galia, kuri nuosavų namų, kotedžų atžvilgiu nuolat augo, nes šiame segmente kainos beveik nesikeičia jau bent keletą metų, kai tuo metu gyventojų pajamos nuolat didėjo. Vadinasi, vis daugiau žmonių galėjo įpirkti tokį būstą.
„Galiausiai yra dar ir demografinis aspektas. Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra 30-45 metų amžiaus gyventojų, o tai reiškia, kad veikiausia tai yra šeimos arba šeimos su vaikais, todėl ir poreikis yra didesniam būstui. Todėl nenuostabu, kad nuosavų namų ir kotedžų segmentas susilaukia vis daugiau dėmesio. Manau, kad šis susidomėjimas neturėtų nuslūgti, nes jį palaiko nemažai fundamentalių priežasčių“, – svarsto „Realdata“ direktorius.
NT agentūros „Savas Būstas“ generalinis direktorius Raimondas Korsakas įsitikinęs – namų bei kotedžų pardavimams įtaką padarė tai, kad daugeliui žmonių kelis mėnesius teko praleisti karantino sąlygomis.
„Žmonėms, kuriems prioritetas buvo tik nedidelis butas miesto centre, greitai suprato, kad gyventi karantino sąlygomis tarp keturių sienų, kuomet visos įstaigos nuo kavinių iki teatrų uždarytos, geriausiu atveju tik išeinant į balkoną, yra be galo sunku.
O dar skaudžiau žiūrėti „Facebook“ platformoje į pažįstamus, draugus, giminaičius, kurie turi savo žaliąjį plotą, kur galima išsikepti skanų kepsnį, kvėpuoti grynu oru, pabėgioti vaikams ir taip lengviau ištverti sunkųjį karantino laikotarpį. Dėl šios priežasties daug kam aktuali alternatyva butui, jei pasikartotų panašūs atvejai“, – sako R. Korsakas.
Visgi jis pabrėžia, kad nors NT brokeriai šią vasarą, palyginti su praėjusia, ir sulaukia daugiau užklausų dėl namų, to įvardyti kaip neįprasto aktyvumo – nereikėtų.
„Suaktyvėjimas kompaktiškų naujos statybos namų ir kotedžų segmente jaučiamas visoje Lietuvoje, ypač vakarų Lietuvoje, pajūrio zonoje, tačiau nenumatytu aktyvumo lygiu to nepavadinčiau, nebent praėjusio karantino atžvilgiu, kai prekyba buvo sustojusi, o nežinomybė rinkoje šiek tiek gąsdino ir neramino.
Tačiau iš karto po karantino pirkimų banga, kuri pagal metų cikliškumą aktyviausia būna pavasarį, persikėlė į vasaros mėnesius. Taigi reziumuojant, pardavimai tokie pat aktyvūs kaip ir praėjusiais metais, tik nusikėlė iš pavasario į vasaros mėnesius“, – sako R. Korsakas.
Kai kurie specialistai teigia, kad tikrai pastebimas aktyvesnis namų ir kotedžų pardavimas, tačiau tai panašiau į kelerius metus vykstančią tendeciją. Štai „Remax Bravo II“ savininkas Alius Jankauskas pastebi, kad Kaune namų segmentas auga sparčiai, tačiau taip yra jau kurį laiką.
„Jau kelerius metus Kaunas dėl savo geros urbanistinės formos ir struktūros, gerai išvystyto kelių tinklo, leidžiančio greitai pasiekti aplink miestą įsikurusius kvartalus, nepasižymi itin sparčia daugiabučių plėtra.
Reikia pastebėti, kad individualių namų ir kotedžų segmentas – sparčiausiai augantis segmentas Kaune ir Kauno rajone, kuris tiesiogiai konkuruoja su butais ir stabdo butų kainų augimą. Ši tendencija yra ryškesnė, nei Vilniuje, kuriame miesto gyvenimas yra labiau koncentruotas“, – komentuoja A. Jankauskas.
Domisi kompaktiškais ir įdomiais namais
NT ekspertų bendrovės „Realdata“ direktorius sako – žvelgiant į Lietuvos kontekstą, galima pastebėt, kad namus ir kotedžus žmonės aktyviausiai perka didmiesčiuose arba jų rajonuose.
Pavyzdžiui, šių metų liepą daugiausiai namų buvo nupirkta Kauno rajone – 131 (birželį – 103), Vilniuje liepos mėnesį buvo nupirkta 113 namų arba kotedžų (ankstesnį mėnesį – 78).
Pirkti namus ar kotedžus birželį ir liepą taip pat buvo populiaru Kaune, Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose.
„Capital Kaunas“ NT brokerė Ieva Meilutė teigia, kad Kaune namų ir kotedžų paklausa tikrai labai aktyvi, taip pat yra ir didelis susidomėjimais butais, kurie turi erdvesnes terasas arba kiemelius.
„Nemanau, kad aktyvumo lygis siekia nematytus rekordus, tačiau šio segmento rinka tikrai labai aktyvi. Itin daug žmonių dabar ieško namų, bet jiems nelabai yra ką siūlyti: daugelis statytojų stato populiariuose užmiesčio rajonuose, kurie ir taip yra gana užkimšti, nebėra erdvės, kurios tikisi pirkėjai keldamiesi į užmiestį, o ir projektai visiškai atgyvenę.
Pirkėjai nebenori standartinių dviejų aukštų dėžučių. Jie ieško įdomesnės architektūros namų, o tokių pasiūla nėra didelė“, – pasakoja I. Meilutė.
Anot jos, ypač didelis susidomėjimas – vieno aukšto namais mieste su 3 miegamaisiais ir garažu iki 130–150 tūkst. eurų:
„Prie tokių namų yra eilės klientų, o pasiūlos tikrai nepakanka visiems. Dauguma klientų dabar linkę ieškoti sklypų patraukliose vietose, nes nemato jiems tinkamų projektų ar kvartalų.“
Kotedžų su daline apdaila kainų limitas siekia 90–100 tūkst. eurų, tačiau už tokią kainą jau ieškoma didesnio sklypo ar vietos prie miško, vandens telkinio.
„Remax Bravo II“ savininkas A. Jankauskas tikina, kad brokeriai ir NT vystytojai sulaukia vis didesnio išprususių klientų užklausų srauto:
„Į jį reaguodami pasiūlo vis įdomesnius, funkcionaliai ir technologiškai išpildytus vientisus architektūrinius sprendimus ir idėjas įgyvendinusius kvartalus. Žmonių nebetenkina rajonai, neturintys išvystytos infrastruktūros, nutolę nuo miesto centro daugiau nei 10 kilometrų. Didelės paklausos sulaukia kvartalai siūlantys naujakuriams išvystytą infrastruktūrą.“
NT agentūros „Savas Būstas“ generalinis direktorius R. Korsakas taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės ieško nedidelių, kompaktiškų namų ir kotedžų miestuose ar šalia miesto, gražiose vietose. Tačiau jis pabrėžė, kad pirkėjų apsisprendimą lemia dar daug veiksnių.
„Ieškantiems būsto labai svarbu ir tai lemia pagrindinį apsisprendimą, kad būtų geras susisiekimas, asfaltuota gatvė ar bent jau labai gera ir kokybiškai įrengta žvyro skaldos gatvė, gatvės apšvietimas, miesto komunikacijos, 100 proc. įteisintas statinys, patikimas statytojas, architektūriniai, techniniai, interjero ir eksterjero sprendimai, garso izoliacija, privatumas“, – vardija R. Korsakas.
Brangiausi būstai – pajūryje
„Realdata“ direktorius A. Antanavičius nurodo, kad Kauno rajone 2020 m. liepos mėnesį pagal plotą populiariausi buvo 76–84 kv. m būstai, o pagal išleidžiamą sumą – nuo 60 iki 80 tūkst. eurų.
Vilniaus mieste pagal plotą populiariausi yra 92–100 kv. m namai ir kotedžai, o pagal sumą – 120–150 tūkst. eurų.
„Tai rodo, kad, greičiausiai, perkamas buvo standartinis būstas šeimos poreikiams tenkinti. Kiekviename mieste perkamoji galia skiriasi, tad kiek skiriasi ir perkamas būstas, bet bendrai tendencijos išliko panašios ir kitose savivaldybėse“, – situaciją komentuoja A. Antanavičius
R. Korsakas pastebi, kad dažniausiai pageidaujamų namų plotai iki 150 kv. m, o kotedžai iki 120 kv. m, kainos atitinkamai apie 1–1,2 tūkst. eurų už 1 kv. m. Kainų svyravimas priklauso nuo miesto, konkrečios namo ar kotedžo buvimo vietos, įrengimo lygio.
A. Jankauskas pasakoja, kad žvelgiant į Kauno namų ir kotedžų rinka, galima pastebėti, jog itin aktyvi Aleksoto, Šilainių, Ringaudų, Domeikavos, Noreikiškių krypties plėtra.
„Vykstanti darni ir gerai apgalvota pietinės ir vakarinės miesto dalies rajonų plėtra didina „Naujojo Kauno“ patrauklumą, gerina infrastruktūrą bei didina NT vertę.
Kalbant apie kainą, didžioji dalis kotedžų užklausų yra 80–85 tūkst. eurų. Na, o individualiems namams pirkėjai pasiryžę skirti 120–125 tūkst. eurų. Pastebėjome didelį susidomėjimą vieno aukšto apie 100 kv.m. gyvenamojo ploto namais ir apie 80 kv. m dviejų aukštų gyvenamojo ploto dvibučiais namais“, – įžvalgomis dalijasi „Remax Bravo II“ savininkas.
„Capital Smart“ NT brokeris Laurynas Vosylius tikina, kad pagrindiniai namų ir kotedžų pirkėjų paieškos kriterijai yra Vilniaus miesto ribose esantys mikrorajonai, kuriuose esančių namų kainos neviršytų 130–140 tūkst. eurų už dalinės apdailos namą ar kotedžą.
Didžiausias sumas už namus ir kotedžus žmonės pasiryžę mokėti pajūryje. Štai Palangoje kai kurie moka ir iki 400 tūkst. eurų.
„Palangoje didžiausi namų pardavimai yra Kunigiškių rajone, kuris nutolęs nuo Palangos centro apie 5 km, kadangi šioje vietoje daugiausia naujų statybų. Objektai statomi Palangos centre priklauso visai kitam kainų segmentui, tačiau vis tiek nesudėtingai atranda savo pirkėją.
Kunigiškėse žmonės ieško namų iki 150 tūkst. eurų, tuo metu Palangoje – iki 400 tūkst. eurų“, – apie situaciją kurorte pasakoja „Capital Palanga“ NT brokeris Ignas Tiškus.
Teigiami pokyčiai visoje NT rinkoje
Registrų centro pranešime spaudai nurodoma, kad liepos mėnesis NT sandorių rinkoje nepagailėjo teigiamų pokyčių – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo didesnis ne tik už ankstesnį mėnesį, bet ir palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Ir nors bendras šių metų rezultatas vis dar atslieka nuo pernai per sausį–liepą fiksuotų skaičių, tačiau tas atotrūkis kas mėnesį vis mažėja.
„Per liepos mėnesį visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. NT sandorių. Šis skaičius yra beveik penktadaliu didesnis nei šių metų birželį fiksuotas rezultatas ir beveik dešimtadaliu didesnis nei 2019 metų liepą. Galima teigti, kad rinka pamažu sugrįžo į sau įprastas vėžes, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 65,6 tūkst. ir buvo 9 proc. mažesnis nei pernai sausio-liepos mėnesiais (72,2 tūkst.). Vien tik per liepą įregistruota daugiau kaip 12,2 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei 2019 metų liepą ir net 23,5 proc. daugiau nei šių metų birželį.
