Lietuvoje per pastarąjį pusmetį gerokai sumažėjo pritariančių ketinimams litą artimiausiu metu pakeisti bendrąja Europos Sąjungos valiuta euru, o euro priešininkų skaičius artėja prie 50 procentų, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės (RAIT) apklausa.
Rugsėjo 13-17 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, tam, kad euras Lietuvoje būtų įvestas kuo greičiau, pritaria 23 proc. apklaustųjų - 9 proc. punktais mažiau nei šių metų kovo mėnesį.
Tuo tarpu iš viso nepritariančių euro įvedimui skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 36 iki 44 procentų.
Euro įvedimui ne anksčiau nei po penkerių metų pritaria 17 proc. respondentų (kovo mėnesį - 18 proc.), o manančių, kad euras Lietuvoje turi būti įvestas ne anksčiau nei po dešimties metų - 7 proc. (9 proc.).
Neturinčių nuomonės apklaustųjų dalis per pusmetį išaugo nuo 5 proc. iki 9 procentų.
2006 metų rugsėjį euro įvedimui kuo greičiau pritarė 31 proc., o nepritariančių euro įvedimui buvo 42 procentai.
Apklausa parodė, kad vyrai labiau linkę pritarti kuo greitesniam euro įvedimui nei moterys - atitinkamai 31,5 ir 15,9 procento.
Labiausiai euro įvedimui nepritaria 65-74 metų gyventojai šioje amžiaus kategorijoje tokių yra 59,1 procento.
Apklausa taip pat rodo, kad euro įvedimą kuo greičiau labiausiai remia didžiuosiuose miestuose gyvenantys ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, tuo tarpu daugiausiai euro priešininkų ir tarp pradinį išsilavinimą turinčių mažų miestelių gyventojų.
Apklausoje dalyvavo 1005 nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15-74 metai.
Lietuva planavo įsivesti eurą nuo šių metų pradžios, tačiau šiems planams sutrukdė per didelė infliacija. Dabar planuojama, kad euras Lietuvoje gali būti įvestas 2010-2011 metais.
