Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvoje bendrasis gimstamumo rodiklis siekė 6,1 vaiko tūkstančiui gyventojų – tai mažiausia reikšmė nuo 1994 m. Suminis gimstamumo rodiklis praėjusiais metais sudarė 1,04 vaiko vienai moteriai.
Įdomu tai, kad gimstamumas Lietuvoje mažėja nepaisant to, kad vaikų auginimo sąlygos gerėja.
Pavyzdžiui, motinystės atostogų trukmė Lietuvoje yra viena ilgiausių Europoje, išsiskiria ir išmokos už vaikus.
Taip pat Lietuvoje mokami vaiko pinigai yra gerokai didesni nei daugelyje Europos šalių.
Taigi kodėl net ir esant palankioms sąlygoms niekaip nepavyksta padidinti gimstamumo?
Izraelis – geriausias gimstamumo pagerėjimo pavyzdys?
Ekonomistas, konservatorius Raimondas Kuodis savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame aptarė gimstamumo problemą.
Įraše jis pažymėjo, kad tik viena valstybė susitvarko su užduotimi skatinti gimstamumą – Izraelis.
„Biudžetu ir skola kalsim per demografiją. Dar kartą: tai vilties triumfas proto atžvilgiu.
Nes kova turi būt kitoj, kultūrinėj dimensijoj. O tam milijardų nereikia. Viena šalis tai suprato. Nenuostabu kuri“, – rašė R. Kuodis.
Taip pat konservatorius pasidalijo ir nuoroda į lrt.lt straipsnį, kuriame savo nuomonę išsakė plačiau.
R. Kuodis lrt.lt portalui pabrėžė, kad yra pralaimėjusi „kultūrinį karą“, o gyventojai nebesupranta kokią laimę ir pilnatvę suteikia vaikai.
Pasak ekonomisto, kalbant apie gimstamumą dažnai pabrėžiamos įvairios mokesčių lengvatos ar kitos skatinamosios priemonės tėvams. Tačiau didžiausia ir svarbiausia kompensacija, anot jo, žmonėms turėtų būti patys vaikai ir jų teikiama laimė.
Todėl jis mano, kad reikia keisti visuomenės požiūrį į tokį, kad senatvėje neturintys vaikų žmonės jausis vieniši.
Paprastai tariant, ekonomistas mano, kad žmonės per daug galvoja apie tai, kiek kainuoja auginti vaikus, ir per mažai – apie tai, kiek džiaugsmo, meilės ir pilnatvės jie gali suteikti.
Jo nuomone, vaikai neturėtų būti vertinami vien pagal finansinę naudą ar valstybės teikiamą paramą – svarbiausia yra emocinis ryšys ir šeimos kuriama laimė.
Išprovokavo aštrias diskusijas
Šis ekonomisto įrašas sukėlė nemažas gyventojų diskusijas komentaruose.
Štai viena moteris pasipiktino, kad dažniausiai gimstamumo didinimo klausimus aptarinėja vyrai, nors vaikus gimdo moterys. Pasak jos, būtent todėl ši diskusija ir turėtų būti vedama moterų.
„Kosmosas jau rašiau kitur, bet pasikartosiu. Diskusija apie vaikų gimdymą, o 99 proc komentatorių – vyrai. Nemanot, kad vietoje visų šitų teorinių diskusijų būtų žymiai efektyviau pirmiausia apklausti reprodukcinio amžiaus moteris ir rengti diskusijas tarp MOTERŲ?“ – piktinosi viena komentatorė.
Tuo metu kita komentatorė pabrėžė, kad sumažėjęs gimstamumas niekaip nesusijęs su kultūra, o tiesiogiai atspindi moterų norą geriau gyventi.
„Ir moterys pagaliau užsidirbs normalias pensijas“, – pabrėžė ji.
Į šį R. Kuodžio įrašą suregavo ir verslininkas Mindaugas Busila. Jis pastebėjo, kad dėl mažėjančio gimstamumo kalta ne tik pasikeitusi visuomenės pasaulėžiūra, bet ir valstybės politika, dėl kurios šeimoms esą vis sunkiau auginti vaikus.
„Aš skaitau Jūsų straipsnį ir galvoju, kad čia Jūs teisinate savo kryptingą demografijos politiką – mažinti gimstamumą Lietuvoje. Finansavimas buvo tik mažinamas, šeimos vis labiau apmokestinamos, būstai mažinami ir branginami. Šeimoms sudaromos vis blogesnės sąlygos auginti vaikus, o Jūs tai vadinate kultūrine kova?
Mano laikais seneliai vasaras praleisdavo su anūkais, šiandien seneliai vasaromis iš padidintų pensijų veikia kažką kitką, o ne augina anūkus. Dabartinė demografija yra kryptingai siektas rezultatas“, – komentavo verslininkas.
Tuo metu kiti komentariai pabrėžė, kad Lietuva negali lygintis su tokiomis valstybėmis kaip Izraelis, nes tarp valstybių yra per daug kultūrinių ir regilinių skirtumų.
„Izraelyje religija gimstamumo rodiklyje vaidina vieną iš pirmųjų vaidmenų. Kaip tai suderinti su „žmogaus teisėmis“, „feminizmu“ ir kitoms „EU vertybėmis“?“ – pastebėjo vienas vyriškis.
„Tai su EU vertybėmis, žmogaus teisėmis nesusijusiose kultūrose ir yra didžiausias gimstamumas. Vyrų drožiamos moterėlės sėdi kamputyje, be teisės pasirodyti viešumoje atidengtais veidais“, – paantrino ir kitas komentatorius.
„Taip, mes irgi turime turėti ir išlaikyti religinę bendruomenę, kuri nedirbs, o studijuos religinius tekstus. Tik sakykit, kad nežinojote, iš kur pas juos tas didelis gimstamumas“, – ekonomisto įrašą pašiepė kitas komentatorius.
Pinigai turi ribotą poveikį gimstamumui?
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, empiriniai tyrimai rodo, kad mažėjantį gimstamumą išsivysčiusiose šalyse lemia daugybė priežasčių – ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir pasikeitusios socialinės ir kultūrinės normos bei prioritetai.
„Pavyzdžiui, praėjusiame amžiuje buvo normalu dviejų kambarių bute auginti du vaikus. Dabar daugeliui tai nebeatrodo kaip patrauklus gyvenimo kokybės standartas“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, finansinė parama šeimoms išlieka svarbi priemonė kovojant su skurdu bei kompensuojant tėvams prarastas alternatyvias pajamas. Tačiau kaip gimstamumo skatinimo priemonė pinigai turi labai ribotą poveikį.
„Pavyzdžiui, Vengrija taiko vienas dosniausių šeimos ir vaikų paramos finansines priemones, tam skiria apie 5 proc. BVP. Tačiau gimstamumas krenta ir ten – prieš kelerius metus siekęs 1,6, pernai nukrito iki 1,3 vaiko vienai moteriai. Tai nereiškia, kad nereikia remti šeimų, ypač daugiavaikių, ar ieškoti tvarių priemonių būsto įperkamumui padidinti. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad dėl to pamatysime iš esmės besikeičią gimstamumo statistiką“, – paaiškino N. Mačiulis.
Sprendimą dažnai lemia ankstesnė patirtis
Krizinio nėštumo centro (KNC) atstovai pažymėjo, kad kalbant apie gimstamumo mažėjimą dažnai apsiribojama klausimu, kodėl žmonės nenori arba negali susilaukti vaikų. Rečiau klausiama, kokios patirtys lemia sprendimą tapti tėvais ir kas nutinka tada, kai nėštumas, gimdymas ar gyvenimas po gimdymo neatitinka lūkesčių.
KNC projektų koordinatorė Simona Neverienė pastebėjo, kad nepaisant mažėjančio gimstamumo, į centrą besikreipiančių moterų skaičius išlieka panašus.
Tuo metu moterų, ieškančių pagalbos dėl persileidimo ar pogimdyvinių sunkumų daugėja. Pagalbos vis dažniau ieško ir vyrai, norintys padėti savo partnerėms.
„Mūsų patirtis rodo, kad moteriai labai svarbu turėti erdvę, kurioje ji gali būti išklausyta ir neteisiama. Krizinį nėštumą gali lydėti labai skirtingos aplinkybės – nuo žinios apie laukiamo vaiko sveikatos problemas iki santykių sunkumų, partnerio spaudimo ar didelio nesaugumo dėl materialinės padėties.
Gavusios galimybę būti išklausytos ir netėsiantį palaikymą pažinusios moterys lengviau išgyvena nėštumo ir pogimdyminį laikotarpį“, – pastebi ji.
KNC atstovė nurodė, kad vien per 2025 metus organizacija suteikė 1583 nemokamas specialistų konsultacijas 383 žmonėms – 365 moterims ir 18 vyrų.
Pagalbos kreiptasi dėl krizinio nėštumo, persileidimo ar naujagimio netekties, nėštumo nutraukimo patirties ir emocinių sunkumų po gimdymo. Moterims taip pat buvo teikiama materialinė ir finansinė parama, organizuojamos savitarpio paramos grupės, o pagalbą gavusioms moterims praėjusiais metais gimė net 92 vaikai.
S. Nevierienė pabrėžia, kad pagalba reikalinga ne tik susidūrus su kriziniu nėštumu. Daugiau moterų pastaraisiais metais kreipiasi dėl emocinių sunkumų po gimdymo, o didesnį dėmesį jų savijautai skiria ir sveikatos priežiūros specialistai.
„Būkite jautrūs besilaukiančiai moteriai. Net ir planuotas, lauktas vaikelis yra didelis pokytis moters gyvenime, o jeigu nėštumas susijęs su papildomais sunkumais, nežinomybės ir nerimo gali būti dar daugiau. Taip pat svarbu nepamiršti moters po gimdymo – pasiteirauti ne tik apie kūdikį, bet ir apie ją pačią: kaip ji jaučiasi, ar jai reikia pagalbos“, – sako centro projektų koordinatorė.
Mažas gimstamumas nėra tragedija?
N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad Europoje yra ne viena valstybė, kurioje gyvena mažiau gyventojų nei Lietuvoje, bet iki šių šalių konkurencingumo ir gyvenimo kokybės mums dar toli.
„Darosi vis akivaizdžiau, kad gyventojų skaičiaus sureikšminimas yra praėjusio amžiaus technologijų, ideologijų ir aktualijų reliktas.
Dažniausiai gyventojų skaičiaus stabilumas arba augimas įvardijamas kaip būtina sąlyga ekonomikos augimui ir klestėjimui. Taip, gyventojų skaičius yra svarbus ir kaip darbo pasiūlos, ir kaip visuminės paklausos veiksnys. Vis tik maža ir atvira Lietuvos ekonomika augo ir augs ne dėl to, kad čia bus daug vartotojų – didžioji dalis mūsų progreso ir klestėjimo priklauso nuo išorinio konkurencingumo, gebėjimo eksportuoti prekes ir paslaugas į kitas pasaulio šalis (pirmiausiai – ES)“ – aiškino specialistas.
Jis pridūrė, kad darbo jėgos pasiūla vis dar aktuali kai kuriuose sektoriuose – kas penkta įmonė tvirtina, kad jų plėtrą riboja darbuotojų trūkumas.
„Vis tik vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ši problema taps vis mažiau aktuali. Naujausi dirbtinio intelekto modeliai savo gebėjimais vis mažiau atsilieka nuo žmonių ir vis dažniau sėkmingai perims ne tik nuobodžiausius rutininius darbus. Jie jau dabar kuria programinę įrangą,analizuoja duomenis, kurią muziką ir daro daug ką, kas prieš kelerius metus atrodė išskirtinė žmogaus intelekto prerogatyva“, – paaiškino „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.
Pasak jo, lygiagrečiai vyksta ne mažiau įspūdinga robotų humanoidų technologinė revoliucija.
„Jei kažkam kyla abejonių dėl jų progreso, rekomenduoju pažiūrėti šių metų robotų olimpinių žaidinių epizodus. Jų kaina mažėja, jie vis dažniau daro vis sudėtingesnes ir ne tik rutinines užduotis, dirba ne tik sandėliuose ar gamyklose, bet ir, pavyzdžiui, slaugos namuose“, – pasakojo N. Mačiulis.
Pašnekovas pridūrė, kad jam ne kartą teko girdėti kai kurių ekonomistų pasvarstymus, kad su žemu gimstamumu „neturėsime pakankamų karinių pajėgumų“.
„Bijau, kad iš kojinės traukiant tokius argumentus gimstamumo nepaskatinsime, priešingai. Beje, pasibaigus robotų olimpinėms žaidynėms, Kinijos liaudies išlaisvinimo armija paragino tyrėjus sutelkti dėmesį į greitesnį šių įspūdingų technologijų adaptavimą kariuomenės poreikiams. Taigi, net ir šioje liūdnojoje gyvenimo realybėje technologijos perims žmogaus vaidmenį“, – pasakojo jis.
Sunerimti verta ne dėl kiekybės, o dėl kokybės
Pasak N. Mačiulio, prisipažinus, kad vaikų gimdymas yra labai asmeninis sprendimas, nepasiduodantis politikų raginimams, prašymams ir skatinimams, galima pereiti prie esminių problemų identifikavimų ir jų sprendimo.
„Kadangi gyventojų, ypač darbingų, skaičius Lietuvoje mažės, galima aiškiau pamatyti kur turi būti sutelktos visos pastangos – į švietimą. Jei gimsta mažiau vaikų, turime mažiau moksleivių ir studentų, turime investuoti (ne tik pinigus) į tai, kad kiekvienas jų taptų konkurencingas kūrėjas, sprendimų priėmėjas, problemų sprendėjas“, – pridūrė jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad būtent čia mes esame turime daugiausiai neišspręstų problemų.
„Naujausias EBPO moksleivių gebėjimo tyrimas rodo, kad Lietuvos moksleivių matematikos ir teksto suvokimo gebėjimai pastaraisiais metais dar suprastėjo (bet galima pasidžiaugti, kad šiek tiek pagerėjo gamtos mokslų žinios).
Labiausiai turėtų neraminti ir tai, kad pagal šį tyrimą aukščiausius pasiekimus Lietuvoje pasiekia tik 8,7 proc. moksleivių (dvigubai mažiau nei Estijoje), o kas šeštas moksleivis nepasiekia minimalių gebėjimų (dvigubai daugiau nei Estijoje)“ – aiškino specialistas.
Anot N. Mačiulio, gaila, kad iki šiol išryškėjusios mokyklinio ugdymo problemos dažniausiai buvo sprendžiamos nuleidžiant pasiekimų vertinimo kartelę, o ne ieškant giluminių prastėjančio išsilavinimo priežasčių. Todėl reikia nacionalinio susitarimo ne dėl gimstamumo skatinimo, o dėl švietimo kokybės.
