Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.
Pastatų energinio naudingumo direktyva Europos mastu – Aplinkos ministerija anksčiau buvo skelbusi tikslesnę informaciją, kaip keistųsi būstų statyba. Pastatai turėtų būti netaršūs, turėtų atsirasti ir saulės elektrinės. Nuo 2030 metų visiems naujai statomiems pastatams šie normatyvai turėtų būti taikomi. Ką tai reikštų nekilnojamojo turto vystytojams ir patiems gyventojams?
Europos Sąjunga apskritai yra įsipareigojusi vadinamiesiems „net zero“ tikslams, kurie reiškia, kad visas pastatų fondas iki 2050 metų turėtų tapti be emisijų.
Kaip tą pasiekti? Tai iš tikrųjų yra didelis galvos skausmas visiems – ir politikams, ir politikos formuotojams. Viena iš priemonių yra tai, ką jūs minite – saulės elektrinės, taip pat pastatų renovacija, kuri turi savo iššūkių, juda nepakankamai greitai, galbūt kai kur ir nepakankamai kokybiškai. Tačiau manau, kad bendroje sumoje tai galima padaryti.
Ta direktyva, kuri kalba apie nulinę emisiją, jai įsigaliojus taip pat keis reikalavimus. Tačiau aš labiau tikiuosi, kad Europa pagaliau prieis prie „Affordable Housing Act“, kurį būtent ši Europos Komisija ruošiasi priimti.
Mes negalime tikėtis, kad nuolat didindami reikalavimus kokybei, emisijoms ir taip toliau turėsime tą patį daiktą ir pigų. Taip tiesiog nebūna. Bent jau technologijos dar nėra tiek pažengusios.
Todėl šitoje vietoje turėsime tikrai didelę diskusiją ir Europa turės subalansuoti šį klausimą.
Jeigu pas mus ši problema dar tik formuojasi, tai, žiūrint statistiką, per pastaruosius 10–15 metų būsto kainos labai augo, tačiau atlyginimai taip pat augo labai stipriai.
Dabar jų augimas gal šiek tiek lėtėja, tačiau atlyginimų augimas per pastaruosius 15 metų stipriai viršija Europos vidurkį ir mes tikrai turime kuo didžiuotis. Tačiau būstas jau susiduria su problema, kad po truputį darosi nebeįperkamas, nes atlyginimai taip greitai nebeauga.
Kalbant apie netaršius pastatus, minimas ir kitas aspektas – tokie pastatai negalės būti šildomi dujiniais katilais. Ši žiema tarsi parodė savo jėgą – žmonės, kurie buvo įsirengę šilumos siurblius, mokėjo dideles sumas, nes saulės elektrinių gamyba žiemą yra mažesnė. Ar matote problemą, jeigu dujinių katilų atsisakymas sukurtų realių iššūkių šiuolaikiniam būstui?
Taip, čia iš tikrųjų esame įsprausti tarp dviejų jėgų. Viena vertus, Energetikos ministerija administruoja katilų keitimo priemonę ir mes norime mažinti emisijas, tapti mažiau taršūs.
Bet, kita vertus, akivaizdu, kad saugumo prasme, energetinio saugumo prasme ir apsirūpinimo šiluma prasme ne visur galime remtis vien atsinaujinančiais ištekliais. Arba jų tiesiog neturime tiek daug, arba jie nėra tiek pigūs, kad galėtume į juos atsiremti protingai ir ekonomiškai efektyviai.
Ką su tuo daryti – čia dar tikrai ateities diskusijų klausimas. Mano viltis šioje vietoje yra didesnė ir auganti biometano gamyba, kur galėtume tas gamtines dujas gauti iš kitų šaltinių ir galbūt ieškoti dar kitų alternatyvų. Todėl manau, kad šioje vietoje turime subalansuoti tvarumą ir rasti sprendimus, kurie būtų pagrįsti ir logiški.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
