Apie tai laidoje kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis.
Dabar ateina karštos dienos, sinoptikai žada, kad savaitgalį bus 28–30 laipsnių šilumos. Tais karščiais gal nelabai reikėtų džiaugtis? Tuoj susidarys kamuoliniai debesys, iš kurių paskui gali atsirasti kumščio dydžio kruša?
A. Bukantis: Taip. Kadangi dabar numatomas šiltesnis, maždaug trijų–keturių dienų laikotarpis, jis nebus idealiai sausas. Kadangi būsime anticiklono pakraštyje, gali susidaryti kamuolinių debesų, bet jie jau bus lokalūs ir tikrai ne visur juos pamatysime. Galimybė susidaryti pavojingiems reiškiniams išliks.
Gali būti kruša, škvalas, stiprios liūtys, bet jos jau bus lokalios. Taip, kam kliūna, tam, žinoma, nelabai didelis džiaugsmas. Kruša yra įprastas, dažnas, kiekvienais metais pasitaikantis reiškinys. Ji irgi iškrenta tokiais ruožais. Tik tie ruožai būna ilgesni, kartais 2–3 kilometrų ilgio, poros šimtų, 300 ar 500 metrų pločio. Tokia juosta gali susidaryti.
Lietuvoje didžiausias užfiksuotas iškritęs ledėkas siekė 12 centimetrų. Jis nukrito prie Kybartų. Be abejo, tai jau yra pražūtingas smūgis. Šiaip dažniausiai krenta vyšnios ar riešuto dydžio ledėkai, bet ir jie jau pripažįstami kaip pavojingas reiškinys, galintis padaryti didelę žalą.
Kada geriausia Lietuvoje atostogauti?
A. Bukantis: Pagal temperatūrą sprendžiant, kas mėgsta šiltą jūrą, šiltus ežerus, tinkamiausias metas būtų trečias liepos dešimtadienis ir pirmas rugpjūčio dešimtadienis. Tuo metu mažesnė ilgo lietingo periodo tikimybė.
Štai dabar, birželį, lietingas periodas yra net žinomas ir užfiksuotas. Tai vadinamieji šienapjūtės lietūs. Maždaug nuo birželio 14 iki 26 dienos yra laikotarpis, kai atvėsta orai ir dažniau lyja.
Ar tai lietuviška vasara?
Grįžtant prie šios vasaros, kuri jau prasidėjo, aš taip suprantu, kad, išskyrus vieną momentą, ji yra visiškai normali lietuviška vasara?
A. Bukantis: Pirmoji birželio pusė buvo labai artima vidutinei daugiametei normai. Dabar, be abejo, pastarosiomis dienomis temperatūra yra žemesnė. Šiaip gal tik pora dešimtųjų laipsnio dalių yra šalčiau negu vidutiniškai, bet kritulių turime jau beveik dvigubą normą.
Taigi galima sakyti, kad birželis yra vidutiniškai šiltas, bet visgi šlapias. Ypač dabar iškrenta net pavojingi kritulių kiekiai, į tai jau sureagavo ir upių vandens lygis. Tai rodo, kad vasaros pradžia tikrai yra šlapia.
Viesulai Lietuvoje
Žiūrėdavome filmus, kur tornadai Amerikoje ir galvodavome, kad tik pas juos tokie dalykai yra. Tas pats jau ir pas mus atėjo?
A. Bukantis: Tai tas pats reiškinys. Tik pas mus jie mažesnio masto, nes susiduria mažiau kontrastingos oro masės, ne tokie galingi kamuoliniai debesys. Šis reiškinys susidaro po storais kamuoliniais debesimis.
Tada ten būna visas, galima sakyti, pavojingų reiškinių ansamblis. Iš pradžių būna liūtis, žaibai, škvalo reiškiniai, kruša. Jeigu debesis ypač aukštas, o kylantis oro srautas itin galingas, tada gali kilti ir viesulas.
Nulupo namo stogą Kaune. Ar vis dėlto galime įtarti, kad gal tas stogas buvo nelabai gerai pritvirtintas?
A. Bukantis: Negalima atmesti tokios tikimybės, kad galėjo būti statybų brokas. Aš irgi mačiau naujo namo nuplėštą stogą būtent to viesulo metu. Čia jau kyla įtarimų dėl statybos kokybės. Apskritai, viesulas sukuria tarsi vakuumą aplink pastatus.
Viesulo centre būna labai išretėjęs oras ir labai žemas slėgis. Kai pastato viduje lieka aukštesnis slėgis, pastatas tarsi sprogdinamas iš vidaus. Tada kelia stogą, netgi langai išlekia. Dėl šios priežasties griaunamoji jėga dar padidėja.
Taip pat medžiai su šaknimis raunami. Jėga yra labai didelė. Lietuviškų viesulų viduje vėjo greitis gali siekti net 60 metrų per sekundę. Vien tokia kinetinė energija jau yra pražūtinga. Be to, dar prisideda slėgio poveikis, sūkurinis judesys trauka į viršų. Visa tai dar labiau padidina griaunamąją jėgą.
Ar tai bus Lietuvos kasdienybė?
Tai reikia suprasti, kad tokie orai ateina ir pas mus? Ką čia reikia daryti?
A. Bukantis: Čia jau apsisaugoti nepavyks. Vienintelė priemonė būtų, kiek įmanoma, laikytis statybų reglamento ir statyti vėjui atsparius pastatus. Šie reiškiniai nėra kažkokia išimtis ar retenybė, jų būna kiekvienais metais.
Kartais priskaičiuojame ir aštuonis. Yra buvę ir daugiau kaip dešimt per metus. Jie susidaro ir virš Kuršių marių, ir virš kitų vandens telkinių, ir įvairiose Lietuvos dalyse. Dabar pastebime, kad viesulas, nors anksčiau buvo laikomas vasaros reiškiniu, susidarančiu karštų orų metu, dabar jau gali pasitaikyti ir kitu laiku.
Viesulas yra užfiksuotas balandžio mėnesį, o sezonas baigėsi spalio pradžioje. Taigi viesulų sezonas Lietuvoje prasiplėtė. Apskritai Europoje šie reiškiniai dabar gali tęstis net penkis ar šešis mėnesius. Palankių sąlygų jiems susidaryti būna ir pavasarį, ir rudenį.
Tiems žmonėms, kuriems viesulas nuraitė stogą, gal būtų galima eiti į loteriją bandyti lošti? Juk jis pataikė būtent į tą namą, o kiti, turbūt, net nebuvo paliesti.
A. Bukantis: Viesulo skersmuo gali būti nuo kelių dešimčių iki poros šimtų metrų. Ruožas, kuriuo jis praslenka, irgi būna kelių šimtų metrų ilgio, gali siekti ir pusantro kilometro. Kartais miškuose galima aptikti tiesiog išguldytus medžius.
Dažnai jie būna kaip pieštukai nulaužti. Tai jau tikrai yra viesulo požymis, jeigu kamienai laužomi per pusę ir labai aiškiai matosi siauras, ilgas ruožas. Jeigu viesulas pasitaiko mieste ar gyvenvietėje, tokiu atveju kenčia pastatai.
Kas atsitiktų, jei viesulas eitų per pilis?
Kai miškuose medžius verčia, tai kažkaip atrodo, kad taip ir turi būti. Kai per miestą, tada toks jausmas, kad jame neturėtų būti viesulo, nes dažniausiai turi savo mikroklimatą. Kas būtų, jeigu toks viesulas eitų per Trakų pilį ar per Gedimino kalną? Ar nuneštų tas pilis?
A. Bukantis: Ne, ko gero, pilies nenuneštų. Ar visi mūsų stikliniai dangoraižiai atlaikytų – čia jau kitas klausimas. Būtent slėgio sumažėjimas aplinkoje gali padaryti žalos. Nežinau, kokiam vėjo greičiui yra apskaičiuoti tie statiniai, visi mūsų stikliniai dangoraižiai.
Viesulai gali susidaryti bet kur – ir virš miesto, ir virš miško, ir virš gyvenvietės, ir virš vandens telkinių. Absoliučiai nėra jokios taisyklės. Čia tarsi loterija, klius ar neklius tam taškui, tai vietovei.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
