Lietuva – skurdžiausia Europos Sąjungos valstybė? Paaiškino, kaip yra iš tiesų: „Visiškas nesusipratimas“

Panevėžietis pensininkas Viktoras gauna 400 eurų pensiją. Kadangi jos neužtenka, vyras važinėja po Lietuvos miestelius ir pardavinėja įvairius daiktus. Net ir su papildomomis pajamomis Viktoras negali sau leisti visko, ko norėtų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Uostamiestyje atsiras 3,5 kilometro metalo siena? Bandys spręsti didelę problemą

Specialistai pakraupę dėl Lietuvos mokinių fizinio pasirengimo: pradės juos testuoti

Įtūžęs Trumpas paskelbė „gerųjų“ ir „blogųjų“ europiečių sąrašą: kurioje pusėje Lietuva?

+6

„Tik pavalgyti ir viskas. O jeigu reikia remontuoti mašiną – jau nieko daugiau nebeišeina. Maistą perku tik parduotuvėje, į kavines nueiti negaliu. Renkuosi tai, kas pigiausia“, – sakė pensininkas Viktoras.

Tačiau ir prekyba sekasi ne kasdien.

Oksfordo universiteto ekonomistas Oliveris Sterckas, lygindamas skirtingas Europos valstybes, nustatė, kad pagal vidutinį skurdą Lietuva yra skurdžiausia Europos Sąjungos šalis.

Pasitelkė neįprastą rodiklį skurdui matuoti

Skurdui matuoti jis pasitelkė neįprastą rodiklį – skaičiavo vidutinį laiką, per kurį šalyje uždirbamas 1 doleris. Kuo daugiau minučių reikia, tuo valstybė laikoma skurdesne.

Šis rodiklis Liuksemburge siekia 21 minutę – beveik keturis kartus mažiau nei Lietuvoje. Pagal jį vidutinis skurdas Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei Liuksemburge. O kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje žmonės, remiantis šiuo matu, skursta mažiau nei Lietuvoje.

Pasak dalies ekonomistų, toks rodiklis rodo, kad Lietuvoje yra nemažai sektorių, atsiliekančių nuo didesnę pridėtinę vertę kuriančių verslų.

„Nesmagu būti reitingo apačioje. Tačiau 70–80 proc. šio rezultato lemia ekonomikos augimas, o tik apie 22 proc. – vadinamasis nelygybės koeficientas“, – sakė ekonomistė, Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė Eglė Stonkutė.

Ji pridūrė, kad Lietuvoje vis dar daug žemos ir vidutinės pridėtinės vertės sektorių. Jei juos pavyktų sustiprinti didinant darbo našumą – investuojant į inovacijas, automatizaciją, skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą – rezultatai būtų gerokai geresni.

„Ne viskas, kas ateina iš Oksfordo, yra patikrinta ir teisinga. Visi objektyvūs rodikliai, kuriuos skelbia Eurostatas, rodo, kad Lietuvoje situacija tikrai nėra tokia bloga“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tyrimo išvadas vadina visiška nesąmone

Lietuvos ekonomistai ragina nepervertinti tokios statistikos.

„Pagal šį tyrimą Lietuvoje vienam doleriui uždirbti reikia 76 minučių. Tai prasilenkia su faktais, nes minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje po mokesčių siekia apie 5 eurus per valandą – tai yra 5–6 kartus daugiau, nei teigiama tyrime. Tai visiška nesąmonė“, – teigė N. Mačiulis.

Pagal įvairius rodiklius Lietuva yra arti Europos Sąjungos vidurkio arba jį net lenkia.

„Pavyzdžiui, pagal faktinę individualią perkamąją galią Lietuva yra arti Europos Sąjungos vidurkio. Vartojimo lygis panašus kaip Ispanijoje ar Slovėnijoje. Pagal minimalios algos perkamąją galią taip pat esame arti vidurkio. Todėl teigti, kad Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje, yra visiškas nesusipratimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Vis dėlto ekonomistai pripažįsta, kad pagal pajamų nelygybę Lietuva neblizga. Lietuvos bankas pernai vasarą skelbė, kad pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje yra priešpaskutinė.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.