Tad, suvieniję jėgas, mokslininkai ir ministerijų atstovai ieško būdų, kaip paskatinti mokinius daugiau judėti, kuria ir vieningą sistemą jų fiziniam pajėgumui vertinti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lengvosios atletikos manieže fizinį pasirengimą demonstravo Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai. Darė prisitraukimus, atsispaudimus, bėgo, šoko į tolį, aukštį. Jaunieji kadetai sakė, sportinio azarto jiems netrūksta, mokykloje daug dėmesio skiriama fizinio ugdymo pamokoms.
„Svorio kažkiek numečiau ir pastiprėjau. Sustiprintas sportas, daugiau pamokų, karybos vyksta, kaip pasiruošti, jei kažkas vyksta“, – sakė kadetas Titas Stasiūnas.
„Geriau pradėjau daryti prisitraukimus, atsispaudimus, atsilenkimus ir t. t.“, – minėjo kadetas Tauras Kunickas.
Deja, kalbant apie bendrą Lietuvos mokinių fizinį pajėgumą, rezultatai nedžiugina.
„Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad kiekviena karta vaikų ir jaunimo yra fiziškai mažiau pajėgi negu buvusioji.
Matome, kad ir fizinis pajėgumas, ir net vaikų fiziniai įgūdžiai yra prastėjantys, vaikai nebemoka elementariausių fizinių pratimų ir net judesių atlikti“, – Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė.
Tad, ieškant būdų kaip spręsti tokią problemą, Lietuvoje startuoja pilotinis projektas, kurio metu specialistai vertina mokinių fizinį pajėgumą.
„Labai svarbu pamatyti vaiko pažangą ir pamatyti, kiek jis per tam tikrą laiko ašį galėjo pasiekti fizinių rodiklių.
Mes norime skatinti kiekvieną vaiką, kuris rodo pažangą, ar jis padarė 10 atsispaudimų, o po savaitės 12 atsispaudimų“, – kalbėjo kadetų licėjaus vadovas Ričardas Žilaitis.
Dalį sportinių užduočių išbandė ir Krašto apsaugos viceministras ir Lietuvos sporto universiteto rektorė. Reikia, kaip sakoma, savo kailiu patirti, kas gi laukia testuojamų moksleivių.
Kad problema vis gilėja, pastebi ir Krašto apsaugos ministerija – iš karto po mokyklos į privalomąją karo tarnybą šaukiamus jaunuolius kamuoja įvairūs sveikatos negalavimai.
„Patikros rezultatai, kuriuos turime, yra keliantys tam tikrą susirūpinimą, nes didžioji dalis, apie pusė šauktinių, vienaip ar kitaip nepraeina medicininės kartelės ir medicininio patikrinimo“, – aiškino Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
O jei šauktiniai sveikata nesiskundžia, deja, fiziškai nėra stiprūs.
„Apie ketvirtadalis šauktinių tiktai išlaiko iš pirmo karto fizinio normatyvus – tai atsispaudimai, atsilenkimai ir 3000 metrų bėgimas“, – sakė T. Godliauskas.
Stiprins lietuvos moksleivių fizinį pasirengimą
Tad, suvieniję jėgas, mokslininkai ir ministerijų atstovai ne tik testuos moksleivius, bet ir viliasi sukurti visoms mokykloms bendrą, moksliškai pagrįstą mokinių fizinio pajėgumo vertinimo sistemą.
„Ar tai bus mišrus modelis, ar tai bus vertinamas pažymiu kiekvieno vaiko pažangos dalykas, ar tai bus įskaita, bet tai turėtų būti vienoda sistema visoje Lietuvoje“, – pasakojo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.
„Kaip mes galėtume adaptuoti ir tuos kariuomenės keliamus reikalavimus fiziniam parengtumui, kad jie būtų inkorporuoti į kūno kultūros pamokas“, – kalbėjo T. Godliauskas.
Didžiausia problema, esą, kaip motyvuoti mokinius, kad šie ne telefonuose lindėtų, o kuo daugiau judėtų. Specialistai priekaištų turi ir mokyklų vadovams.
„Fizinio ugdymo mokytojai dažniausiai yra suinteresuoti, bet kad ir administracijos mokyklų ir tie žmonės, kurie atsakingi už sveikatą ir fizinį aktyvumą, tikrai sudarytų palankias sąlygas būti vaikams fiziškai aktyviems“, – sakė Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė.
Pilotiniame projekte dalyvaus apie pusantro tūkstančio mokinių iš 13 Lietuvos mokyklų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
