Kalbėdamas apie didžiausius šiandienos iššūkius sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis pasakojo, kad šiandienos vadinama sveikatos reforma yra pastatyta ant kelių atramų.
„Viena iš jų buvo tų nenorimų priemokų panaikinimas. Šitai mes įgyvendinome praeitoje sesijoje – šie pasikeitimai įsigalios nuo gegužės 1 d. Tai jau bus finišo tiesioji, turėtume netrukus pradėti matyti pirmus rezultatus“, – komentavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Kitas svarbus pokytis – vadinamasis viešųjų gydymo įstaigų prioritetizavimo įstatymo projektas. Jį planuojama priimti pavasario sesijos metu.
„Čia turbūt būtų „karščiausias“ darbas, kuris juda finišo tiesiosios link. (..) Šis paketas yra svarbus gydymo įstaigoms ir pačiai sistemai, o pacientai jo efektą pajaus turbūt po kurio laiko. Jo esmė yra tokia, kad sudarant sutartį su ligonių kasomis, (...) visų pirma bus teikiamas prioritetas viešosioms įstaigoms ir kaskaduojantis iki privataus kapitalo įstaigų.
Turime sudėliotą struktūrą ir susitarimą su privataus sektoriaus bendruomene, kad ta rinkos dalis, kurią jie dabar užima, (...) išlieka tokia, kokia yra. Šitoje vietoje išlaikome Status quo, kad nebūtų perturbacijų“, – aiškino viceministras.
Permainos medikams kelia nerimą
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva savo ruožtu teigė, kad pokyčių nuo gegužės 1 d. dalis medikų laukia su nerimu.
„Dingus legalioms priemokoms, pacientams sumažės galimybė gauti dalinai ligonių kasų kompensuojamas paslaugas. Tikrai mes būsim tie, kurie susidursime ir dabar jau susiduriam su nemažai klausimų, tai kaip čia bus?
Aišku, tikriausiai labiausiai nerimą kelia tas sutarčių ribojimas ir prioritetas viešosioms įstaigoms. Konkurencija rinkoje visada yra sveika ir bet koks ribojimas, bet kokie susitarimai, nebus į gerą. (...)
Dabar ką tik pasakė, kad ministerija atstovauja viešąsias įstaigas, tai netiesa. Ministerija turėtų atstovauti visas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas, kurios turi sutartis su ligonių kasomis ir neturėtų būti prioriteto viešosioms“, – pastebėjo ji.
Viceministras gi ragino situacijos taip nedramatizuoti. „Nėra tiesa, kad nebus galimybės prisimokėti. Mes turime Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą priemonių, kurios yra kliniškai naudingos pacientams. Taip pat bus tam tikros komforto paslaugos, kurias už kurias bus galima prisimokėti. Ministro įsakymu tai bus apibrėžta. Tai čia nereikėtų turbūt taip aštrinti [situacijos]“, – komentavo jis.
Lietuviai per dažnai lankosi gydymo įstaigose?
Paklaustas, ar šie sprendimai padės sumažinti eiles pas gydytojus, S. Krunkaitis pabrėžė, kad jos susidaro ne dėl vienos ar keletos priežasčių.
„Tai yra kompleksinė problema. Ji susijusi ir su mūsų paslaugų vartojimu. To nereikia pamiršti. Mūsų visuomenė yra įpratusi dažnai lankytis gydymo įstaigose. Pavyzdžiui, Švedijoje gyventojas pas gydytoją apsilanko vidutiniškai tris kartus, Lietuvoje yra devyni kartai.
Aišku, tai yra susiję ir su tokiomis objektyviomis priežastimis kaip senėjimas. Turime daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kuriems natūraliai reikia daugiau lankytis pas gydytojus. Ir taip pat mes turim ir sistemą, kuri yra keistina, tobulintina, nes kartais ji skatina lankytis pas specialistus ir tokiu būdu užkemša tą butelio kaklelį“, – kalbėjo viceministras.
Numatyta, kad sistema Lietuvoje turėtų veikti taip, kad pirminės sveikatos priežiūros grandis turėtų išspręsti 80 proc. žmogaus sveikatos problemų.
Nors pagal teisės aktus skubius pacientus šeimos gydytojai turi priimti tą pačią dieną, o planine tvarka – per 7 dienas, Antakalnio poliklinikos vadovė Audronė Račkauskienė pasakojo, kad išties ne visada lengva užtikrinti gydytojų darbo grafiką.
„Gydytojai taip pat yra žmonės, jie irgi suserga. Pacientai tai dažnai pamiršta ir nustemba. Taip pat gydytojai privalo kelti kvalifikaciją – per penkerius metus surinkti 120 tobulinimosi valandų licencijai pratęsti.
„Išgirstame labai daug – neužsiregistravau, nepavyko, negavau konsultacijos, konsultacija buvo nekokybiška. Mes, šeimos gydytojai, viską žinome, kur benueina, grįžę pacientai viską papasakoja“, – sakė A. Astafjeva.
Turime ir jaunų specialistų, kuriems pagal Darbo kodeksą priklauso mamadieniai, sutrumpintos darbo valandos. Kai visi šie veiksniai susideda, mums, administratoriams, tenka spręsti, kas pavaduos nesantį gydytoją, kad procesas nesustotų.
Prašyti kolegų ilgintis darbo valandas nėra geriausias sprendimas, nes tai veda į perdegimą. Tuomet susidaro vadinamasis „butelio kakliuko“ efektas. Aišku, turime vadinamuosius gydytojus pagalbininkus, kurie neturi savo apylinkių, bet skubius prie šeimos gydytojų prisirašiusius pacientus“, – dėstė ji.
Geras tas gydytojas, kuris negaili siuntimų?
Pasakodama apie šeimos gydytojo darbo kasdienybę A. Astafjeva patikino, kad girdi daug pacientų skundų. „Išgirstame labai daug – neužsiregistravau, nepavyko, negavau konsultacijos, konsultacija buvo nekokybiška. Mes, šeimos gydytojai, viską žinome, kur benueina, grįžę pacientai viską papasakoja“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, galimybės užsiregistruoti pas specialistus dabar nėra blogos, tačiau išankstine pacientų registracijos sistema reikia mokėti naudotis:
„Iš tiesų ne kiekvienas tą gali padaryti. (...) Bet pacientus reikėtų mokyti ja naudotis, nes tai yra pakankamai naujas įrankis. Pacientai skundžiasi eilėmis, bet žiūrint į kitų šalių patirtis, mes gyvename dar labai gerai.
Nekalbu apie regionus, kur tam tikru atveju paslaugų prieinamumas tikrai yra mažesnis, nes tiesiog nėra ten dirbančio gydytojo. Bet jeigu į bet kurį didesnį miestą pateksi, kur važiuoja autobusas, tikrai gyvename dar labai gerai.“
A. Astafjevos pastebėjimu, lyginant su kitomis šalimis, patekimas pas specialistus Lietuvoje yra greitas. „Nėra didelių apribojimų, šeimos gydytojas gali priimti sprendimą. Taip, mes dar turime iš seniau tokį mąstymą, kad štai ateisiu pas šeimos gydytoją ir paprašysiu siuntimo, nes man parašys.
Netgi yra žinomos frazės: „Geras šeimos gydytojas, kuris duoda daug siuntimų, negaili.“ (...) Bet man atrodo žiūrint į kokių penkerių metų perspektyvą eigoje, tai mes turim tikrai sveikėjančią ir gerėjančią sveikatos sistemą“, – teigė profesinės sąjungos atstovė.
Poliklinikos vadovė antrino, kad nuspręsti, reikia specialisto konsultacijos ar ne, turi šeimos gydytojas, o ne pats pacientas. „Išimtis yra dermatovenerologai, pas kuriuos siuntimo nereikia. Būtent čia matome didžiausias eiles, nes poliklinikose trūksta šių specialistų.
Daugelis jų pasitraukė į grožio dermatologiją, o teikiančių klinikinės dermatologijos paslaugas liko labai mažai. Panašūs iššūkiai kyla ir dėl ortodontų, kurių paruošiama tiesiog per mažai. Tad eilės priklauso ir nuo konkrečios gydytojo specializacijos“ – kalbėjo A. Račkauskienė.
Vis dar vargsta su pažymų išrašymu
Kita vertus, A. Astafjeva priminė, kad šeimos gydytojai vis dar priversti užsiimti absurdiškų pažymų išrašinėjimu, pavyzdžiui, norint lankyti baseiną.
„Tų pažymų, pažymėlių turbūt turime dar labai daug. Iš tiesų tai labai apsunkina darbą, kai turi visą dieną pacientus, ateina vienas ir sako: „Išduokit man pažymą.“ Ir tu supranti, kokia tai beprasmė. Tai yra absurdas – savo brangų laiką galėčiau skirti pacientui, kuriam tikrai reikia manęs kaip šeimos gydytojos, bet aš tiesiog rašau pažymą“, – pabrėžė ji.
Pasak Antakalnio poliklinikos direktorės, pažymų rašymą palengvina tą daryti įgalinti administratoriai. „Jie yra dideli pagalbininkai. Tačiau turime medicinos darbuotoją, bendrosios praktikos slaugytoją, kurie tikrai galėtų būti daugiau įgalinti.
Paprastas pavyzdys – slaugytoja gali išrašyti nedarbingumą pacientui, kada yra teigiamas gripo testas. O kodėl negali išrašyti nedarbingumo, jeigu yra visa klinika, karščiavimas?“ – svarstė A. Račkauskienė.
Gydytojai medžiojami, dirba per kelias įstaigas
Ji pabrėžė, kad ne mažesnė problema yra ir gydytojų krūviai, jų darbas per kelias įstaigas ir kitą kartą viliojimas iš vienos įstaigos į kitą.
„Vis dar susiduriame su situacija, kai medikai dirba keliose įstaigose. Mes nuolat kalbamės su savo bendruomene apie lojalumą įstaigai ir darbą vienu etatu vienoje vietoje.
„Taigi medikų apetitas stipriai auga, tačiau didesnės atsakomybės prisiimant sprendimus dėl paslaugų teikimo ne ten, kur labiau norėtųsi, o su įsipareigojimu vykti ten, kur jų labiausiai reikia, pavyzdžiui, regionų ligoninėse ar poliklinikose, nėra.“
Galiu pasidžiaugti, kad šeimos medicinos grandyje situacija gera – daugiau nei 90 proc. mūsų šeimos gydytojų dirba tik Antakalnio poliklinikoje. Tik vienas kitas papildomai budi priėmimo skyriuose ar privačiame kabinete. Tačiau kalbant apie gydytojus specialistus, situacija kitokia – didelė jų dalis dirba stacionaruose, pavyzdžiui, Santaros klinikose“, – konstatavo A. Račkauskienė.
Pasak jos, tendencija dirbti penkiose ar šešiose vietose po truputį mažėja, tačiau darbas per dvi įstaigas, derinant budėjimus naktimis ar nedidelį krūvį kitur, išlieka dažnas reiškinys. Įstaigos vadovė pabrėžė, kad norint išlaikyti specialistą, būtina atliepti jo lūkesčius:
„Tačiau kalbama ne tik apie darbo užmokestį, kalbame ir apie kabinetą, diagnostinę įrangą, laboratorinių tyrimų prieinamumą. Taip pat šeimos gydytojui svarbus ramstis – gydytojai specialistai, kokios būdami kompetencijos jie dirba toje įstaigoje.“
Viceministras: gydytojų apetitas stipriai auga
Pasak S. Krunkaičio, klausimas dėl gydytojų atlyginimų yra dvejopas ir gana sudėtingas. „Kaip gydytojas džiaugiuosi, kad darbo užmokestis auga kartais per metus. Tačiau žvelgiant iš įstaigos vadovo perspektyvos, tai išlieka didelis galvos skausmas – susiderėti atlyginimą, kuris atitiktų gydytojo lūkesčius ir kartu leistų suvaldyti įstaigos biudžetą, yra milžiniškas iššūkis, ypač regionuose.
Pamažu pasiekiame ribą, kai reikės rimtų sprendimų dėl atlyginimų suvaldymo. Natūralu, kad gydytojas nori uždirbti kuo daugiau, tačiau, žiūrint iš įstaigų valdymo pusės, yra poliklinikų, kur net 85 proc. biudžeto sudaro darbo užmokesčio fondas. Tai yra milžiniškos sumos, o dar reikia galvoti, kaip pagerinti paslaugas, pirkti įrangą, tvarkyti infrastruktūrą.
Taigi medikų apetitas stipriai auga, tačiau didesnės atsakomybės prisiimant sprendimus dėl paslaugų teikimo ne ten, kur labiau norėtųsi, o su įsipareigojimu vykti ten, kur jų labiausiai reikia, pavyzdžiui, regionų ligoninėse ar poliklinikose, nėra. Norime daug, bet atgal duodame tik tiek, kiek priklauso pagal darbo aprašą. Tai didelis iššūkis visai sistemai, turint omenyje, kad jos finansiniai resursai yra riboti“, – dėstė sveikatos apsaugos viceministras.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
