Alma Astafjeva

Pažyma dėl barzdos neskutimo, sauskelnių dėvėjimo ar leidimo greičiau susituokti – iš tokio absurdiško biurokratizmo vis negalintys išsivaduoti šeimos gydytojai siekia tam padėti tašką. Jie pabrėžia, kad tokios medicininės vertės neturinčios pažymos ne tik gaišina brangų gydytojo laiką, bet ir užkerta galimybę greičiau patekti tiems pacientams, kuriems pagalbos reikia labiau.

Reikia pažymos šachmatų būreliui? Kreipkitės į šeimos gydytoją. Prireikė pažymos, kad negalite skustis barzdos? Laikas vizitui pas šeimos gydytoją. Norite gauti pensiją į namus? Vėlgi, keliaukite pas šeimos gydytoją. Tai – tik keletas pavyzdžių, iliustruojančių, kiek įvairiausių medicininės vertės neturinčių pažymų kasdien turi išduoti šeimos gydytojai. Tokia biurokratija užima brangų medikų laiką, kurį jie galėtų skirti pacientų gydymui.

Greitas patekimas ypač pas tam tikrų sričių gydytojus Lietuvoje neretai ima prilygti loterijai – galbūt pavyks nugvelbti atsilaisvinusį „talonėlį“, bet gali tekti laukti ir mėnesius ar metus. Vienas tokių specialistų – gydytojas dermatovenerologas. Naujasis sveikatos apsaugos ministras net užsiminė, kad galbūt reikia keisti patekimo pas juos tvarką. Vis tik patys gydytojai akcentuoja, kad problemų reikia ieškoti ne čia ir laukia situaciją bent kiek turinčių pagerinti permainų.

Kol vieni piktinasi, esą lietuviai ir taip piktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais, kiti laukia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pradėtų inicijuoti pokyčių, kad lengvai susirgus pirmomis dienomis nereikėtų iškart skubėti pas gydytoją. Tiesa, ar jie bus įgyvendinti pasikeitus ministerijos vadovybei, dar neaišku. Šiuo metu sunegalavęs ir dirbti negalintis žmogus įprastu atveju privalo kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo.

Lietuviai yra įsigudrinę sukčiauti ir dalis gyventojų nedarbingumo pažymėjimus gauna net nesirgdami? Tokius teiginius viešai paskleidęs liberalas Simonas Gentvilas naujajam sveikatos apsaugos ministrui būtent šioje vietoje siūlė ieškoti prarandamo milijardo eurų sistemai pastiprinti. Šeimos gydytojai tokius pareiškimus vertino kritiškai ir ragino kurti pasitikėjimu su pacientu grįstus santykius.

Nuo liepos 1 d., be daug kitų naujovių, įsigaliojo ir dar vienas pacientams svarbus pakeitimas – visos gydymo įstaigos yra įpareigojamos pacientą iškart užregistruoti pas siunčiamą specialistą. Šeimos gydytojai savo ruožtu piktinasi, kad tokiu būdu tik bus didinama biurokratinė našta, o tiems pacientams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, jos negaus. Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), naujos tvarkos reikėjo tam, kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas.

Medikai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymus griežtinti nuobaudas žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui darančioms įstaigoms. Gydytojai įsitikinę – pažeidėjams taikant baudas ir ribojant jų galimybes sudaryti sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) ilgainiui nukentės pacientai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus keisti įstatymus įteisinant griežtesnę atsakomybę sveikatos priežiūros įstaigoms už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudežtui padarytą žalą, pacientų ir medikų organizacijos sukilo, kad prie gero tai neprives. Jos perspėja, kad dėl ruošiamų pokyčių ne tik gali tiesiogiai nukentėti pacientai, bet ir patys medikai nuspręsti nebedirbti tokioje sistemoje.

Siekdami pažaboti agresyviai nusiteikusius ir medikus terorizuoti linkusius pacientus šeimos gydytojai prašo suteikti galimybę juos išrašyti iš apylinkės. Ministerija tokį siūlymą vertina rezervuotai – pasak jos, dažniausiai pacientų agresiją sąlygoja jų būklė, o tai negali būti priežastis neteikti pagalbos.

Atrodo, skundai dėl sveikatos sistemos niekad nesiliauja – juos lieja ir pacientai, ir nestokoja patys gydytojai. Ar išties viskas taip blogai ir kokių pokyčių ruošia valdžia? Kalbėdamas apie didžiausius šiandienos iššūkius sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis pasakojo, kad šiandienos vadinama sveikatos reforma yra pastatyta ant kelių atramų.   „Viena iš jų buvo tų nenorimų priemokų panaikinimas.

Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkame beveik 5 tūkst. žmonių. Širvintos, Zarasai ar Molėtai – maždaug tokio dydžio miesto gyventojų skaičius kasmet per anksti išnyksta dėl ŠKL. Nors ši problema tęsiasi dešimtmečius, situacija gerėja per lėtai, iki šiol taikytos priemonės kovoje su ŠKL nėra pakankamos.

Nors sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumo nuo jų situacija Lietuvoje yra šiek tiek pagerėjusi, statistikos lentelėse kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar „raudonuojame“ kaip išsiskiriantys mirtimis, kurių būtų galima išvengti. Įvairios analizės rodo, kad mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) vis dar siekia daugiau nei 50 proc.

Retas prispaustas sveikatos bėdų išsiverčia be apsilankymo pas šeimos gydytoją – jis laikomas „vartais“ į sveikatos sistemą. Patys gydytojai savo ruožtu konstatuoja, kad šiandien keičiasi ne tik darbas, bet ir požiūris į profesiją. Plačiau savo įžvalgomis apie tai pasidalijusi Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva neslėpė, kad išties galima pajausti kartų skirtumus.

Šeimos gydytojai pasijautė lyg gavę antausį – ką tik lydėjusį džiaugsmą dėl atvertos galimybės tam tikrus tyrimus atlikti daugiau pacientų, suglumino žinia, kad dalies paslaugų įkainiai buvo gerokai sumažinti. Nuogąstaujama, kad dėl to gali pablogėti kai kurių ligų kontrolė. Ligonių kasos gi ramina, kad įstaigos dėl pasikeitimų mažiau lėšų negaus. Pastarosiomis dienomis šeimos gydytojai neslėpė nusivylimo, kad tokie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimai varo į neviltį.

Paskutinėmis 2025 metų dienomis gyventojus pasiekė džiugi žinia – šeimos gydytojai pacientams nebesiųsdami specialistams nuo sausio nemokamai galės paskirti daugiau tyrimų. Nors kai kurie žmonės skubėjo džiaugtis, kad, pavyzdžiui, vitamino D tyrimai taps nemokami, patys gydytojai paragino atidžiau atkreipti dėmesį, kad naujovėmis galės pasinaudoti tik tam tikros pacientų grupės.

Pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis nemokamoms reabilitacijų procedūroms ne tik sanatorijose, bet ir poliklinikose. Žmonėms netgi trūksta kantrybė ir dalis jų reikalingų procedūrų iš viso atsisako arba yra priversti iš naujo prašyti siuntimų ir taip gaišta savo ir šeimos gydytojų laiką.  Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi ilginti tokių siuntimų galiojimo laiką.

Gelbėti „kraujuojančią“, kaip sako pati ministrė Marija Jakubauskienė, sveikatos sistemą galima tik vienu būdu – atsigręžti į viešąjį sektorių ir visiems užtikrinti bent bazines sveikatos paslaugas. Nors teigiama, kad viešųjų įstaigų vadovai pokyčių laukia nesulaukia, patys gydytojai įžvelgia daug grėsmių. Gydytojų ir pacientų asociacijų atstovai neprieštarauja, kad įstatymuose numatytos tvarkos laikytis reikia – jei paslauga apmokėta valstybės, ją sąžiningai ir privalu suteikti nemokamai.

Turbūt daugelis yra susidūrę su situacija, kai susirgus pas šeimos gydytoją norime patekti „čia ir dabar“, ypač kai reikia gauti „biuletenį“. Vis pačius gydytojus glumina ir stebina atvejai, kai, nuskamba paradoksaliai, nedarbingumo skubiai gauti ateina bedarbiai. Įprastai turint sveikatos bėdų užsirašome artimiausiam laisvam vizitui pas šeimos gydytoją. Tačiau kai sveikata sušlubuoja ūmiai – pakilo temperatūra, atsirado smarkus skausmas, pas gydytoją bandome patekti tą pačią dieną.

Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.

Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios galima visiškai išvengti. Tą pabrėždami gydytojai apgailestauja, kad prevencijos priemonės šiandien nėra pakankamai išnaudojamos. Pusė ligos atvejų nustatoma jau pažengusios stadijos, o kasmet netenkama 200 moterų gyvybių.  Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje jau veikia daugiau nei 20 metų, tačiau, pasak specialistų, rezultatai nespindi.

Nors gyventojai nepaliauja skųstis eilėmis ir sunkiu prieinamumu pas medikus, šie pasakoja, kad dalį jų darbo apskritai sudaro ne klinikinių problemų, o biurokratinių ir socialinių klausimų sprendimas. „Įsivaizduokite, susirgęs nedarbingumo pažymėjimo ateina bedarbis, nes to reikalauja Užimtumo tarnyba, skamba kaip absurdas“, – pažymi šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Didelės eilės gydymo įstaigose gyventojus baigia išvesti iš kantrybės. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė patikina, kad eilių klausimas yra vienas iš prioritetinių. Kaip viena iš priemonių numatoma ir vadinamos prioritetinės eilės, kai tam tikri pacientai galėtų pas medikus patekti greičiau už kitus. Vieni sprendimą sveikina, tačiau iki galo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų būti įgyvendinta.

Atvėsus orams, vis daugiau gyventojų nusprendžia aktyvų laisvalaikį gamtoje pakeisti sportu salėje. Visgi gydytojai pastebi, kad sporto klube dažnas sportuoja intensyviau nei gamtoje, kurioje dažniausiai tiesiog aktyviai vaikščioja ar lengvai bėgioja. Dėl šios priežasties intensyviau sportuojantys turėtų gerokai atidžiau rūpintis savo sveikata.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skelbiant apie šio sezono vakcinacijos nuo gripo ir COVID-19 pradžią, gydytojai pažymi jau matantys gerokai daugiau pacientų. Be to, išskiriami ir būdingi kitokie ligos simptomai. Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19. „Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda.

Seime kelią toliau skinasi įstatymo pataisos, kuriomis medikams siekiama suteikti daugiau apsaugos. Numatoma, kad susidūręs su neadekvačiu, fiziškai ar psichologiškai smurtaujančiu pacientu medikas tuo metu galėtų atsisakyti suteikti planinę pagalbą. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios paslaugos jis negalėtų gauti vėliau – bet turėtų „atvėsti“ ir tinkamai elgtis. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms.

Seimui nepritarus iniciatyvai elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse su gydytojo receptu, šių pataisų vienas teikėjų „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad šį kartą gydytojai esą „apgynė elektronines cigaretes“. „Noriu „padėkoti“ Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavusiems ir prieš elektroninių cigarečių prekybos draudimą kalbėjusiems medikams. Kokia likimo ironija. Prieš kelis dešimtmečius gydytojai buvo naudojami tabako reklamose.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tiesiog aktyviai pasivaikščioja ar lengvai bėgioja parke. Dažnai profesionaliai sportuojančius prižiūri sporto medikai, jiems skiriamos įvairios periodinės sveikatos patikros. Šeimos gydytoja Alma Astafjeva komentuoja, ką daryti tarpinei grupei žmonių, kurie nepriskiriami profesionaliai sportuojantiems, bet jų krūviai yra pakankamai intensyvūs.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

TV3 žiūrovų pamėgtoje laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas drauge su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene ir „Antėja“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva prakalbo daugeliui aktualia tema – kaip gyventi ne tik ilgą, bet ir kokybišką gyvenimą. Specialistai pasidalijo savo įžvalgomis ir davė naudingų patarimų. Amžių išduoda ne skaičiai pase, o raumenų būklė Profesorius A. Unikauskas pasakoja, kad gyvenimo trukmė matuojama ne raukšlėmis, žilais plaukais ar prastėjančia rega.

Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą.

Ar žinojote, kad neramių kojų sindromas pasireiškia net 25 proc. vyresnių nei 65 metai žmonių? TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad susidūrusiems su šiuo nemaloniu sindromu gali padėti visai paprasti ir natūralūs metodai. Pasidalijo savo istorija Laidos studijoje apsilankė Ilona ir pasidalijo savo neramių kojų istorija. Senjora pasakoja, kad su šiuo sutrikimu susidūrė būdama visai jauna.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Laužomas inventorius ir į darbą paleidžiami kumščiai – su tokia realybe, o ne vien gydymu ir pagalba pacientams, šiandien tenka susidurti medikams. Jie pasakoja, kad dažnu atveju yra ne tik sunku suvaldyti konfliktinę situaciją, mat to universitetuose nemokoma, bet ir įrodyti smurto atvejus.

Nors šeimos gydytojai jau dabar negaili skundų valdininkams dėl per didelės biurokratizmo naštos, stringančios e.sveikatos ir kitų sistemos bėdų, dar tik ruošiami pokyčiai juos pribloškė. Medikai žodžio kišenėje neieško – įspėja, kad po tokių pakeitimų be gydytojo šalia namų likę pasipiktinę pacientai tiesiog sulips į ministeriją pro langus. Arūnas Dulkys gi pažadėjo, kad grąžins dokumentą persvarstyti.

Sveikatos bėda, atrodo, viena, o siuntimų pas gydytojus – begalės. Kol pacientai piktinasi, kad yra varinėjami nuo vienų poliklinikos durų iki kitų, gydytojai konstatuoja, kad siuntimų rašymas jau seniai paverstas apsunkintu biurokratiniu mechanizmu.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Dar viena sveikatos priežiūros reformos naujovė: jau sausį Lietuvoje prasidės naujas eksperimentas – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tolimesniuose kaimuose gyvenančius senjorus ir nepasiturinčiuosius pas gydytojus konsultuotis veš specialūs automobiliai. Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį.