Europos šalių lyderiai jau viešai abejoja NATO 5-ojo straipsnio patikimumu ir kurpia planus, kaip europiečiai kariautų su Rusija vieni, be Jungtinių Valstijų paramos.
Trumpo „gerųjų“ ir „blogųjų“ šalių sąrašas
Rizika, esą, auga – kad rusai gali nelaukti, kol Europa sustiprės, ir pabandyti suskaldyti NATO anksčiau, jau skelbia tiek Nyderlandų žvalgyba, tiek Lenkijos premjeras.
Supykęs, kad iš Europos nesulaukė pakankamai pagalbos kare su Iranu, D. Trumpas ėmėsi veiksmų. Vakarų žiniasklaida skelbia, kad egzistuoja sudarytas „gerųjų“ ir „blogųjų“ Europos šalių sąrašas. Nors jis nėra paviešintas, svarstoma, kad „gerosios“ šalys – rytinis Europos NATO flangas.
„Blogajame“ sąraše – tokios šalys kaip Ispanija, kuri garsiai pasipriešino D. Trumpo planams ir reikalavimams. Nors nedetalizuojama, kaip Amerika dabar elgsis su europiečiais, agentūra „Reuters“ skelbia, kad Pentagonas jau svarsto suspenduoti Ispanijos narystę NATO aljanse.
„Mes nedirbame remdamiesi elektroniniais laiškais. Dirbame su, šiuo atveju, Jungtinių Valstijų oficialiais dokumentais ir oficialiomis pozicijomis. Ispanijos vyriausybės pozicija aiški: pilnas bendradarbiavimas su sąjungininkais, bet visuomet – tarptautinės teisės rėmuose“, – sakė Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas.
Kad Europos šalys išgyvena santykių su Amerika krizę, rodo ir Europos vadovų susitikimas Kipre. Jame Europos Sąjungai priklausančios valstybės jau tariasi, kaip padėti viena kitai karo atveju.
Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 punktas skelbia, kad jeigu kuri nors valstybė savo teritorijoje patiria karinę agresiją, kitos šalys įsipareigoja teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą. Tačiau iki šiol į šį punktą mažai kas kreipė dėmesį – tik dabar europiečiai jį prisiminė.
Ar vis dar galima pasitikėti Amerika, jau viešai klausia ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Interviu „Financial Times“ jis abejojo, ar Jungtinės Valstijos vis dar patikimos, jei Europos šalis užpultų Rusija. Anot Tusko, iki tokio puolimo gali būti ne metai, o mėnesiai. Vis dėlto kyla klausimas, ar jis kalba rimtai, ar tiesiog blefuoja.
D. Tusko žodžiais abejojama ir pačioje Lenkijoje. Esą, jeigu šaliai grėstų užpuolimas po kelių mėnesių, jos premjeras mobilizuotų šalį ir vyktų į Vašingtoną, o ne dalintų dramatiškus interviu tarptautinei žiniasklaidai.
Sieks didinti karių skaičių
Vis dėlto Nyderlandų žvalgyba savo ataskaitoje šiomis dienomis pateikė išvadą, kad, jei karas Ukrainoje sustotų, rusai galėtų pulti Europą per metų laikotarpį. Esą jie nelauks, kol europiečiai pakankamai sustiprės, ir taip pabandys suskaldyti NATO.
Tarptautinio karo instituto analitikai taip pat atkreipė dėmesį, kad Kremlius prieš Baltijos šalis vykdo informacines operacijas, kurios iš esmės vertinamos kaip parengiamasis etapas prieš rimtesnes operacijas.
„Lukašenkai, pavyzdžiui, visai nesunku išduoti baltarusiškus pasus Rusijos kažkokiems slaptiems agentams, užsimaskavusiems vadams, kurie, kai reikės kelti riaušes ar organizuoti neramumus, galės čia atvykti su Baltarusijos vėliava. Taigi turime į tai žiūrėti žymiai rimčiau“, – kalbėjo Atsargos pulkininkų asociacijos vadovas Vaidotas Malinionis.
Bent jau dalis Europos, atrodo, skuba stiprinti savo pajėgumus. Štai Vokietija pirmą kartą parengė ir pristatė savo saugumo strategiją.
Bundesvere šiuo metu yra apie 180 tūkst. karių. Iškeltas tikslas šį skaičių padidinti dešimtimis tūkstančių.
„Mums reikia daugiau nei įrangos – mums reikia tinkamo personalo. Pagal planą mūsų tikslas – turėti mažiausiai 460 tūkst. karių, apimant tiek aktyvios tarnybos personalą, tiek rezervistus“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Tad nors D. Trumpas skaldo NATO vienybę ir didina nepasitikėjimą tarp sąjungininkų, kita vertus, dėl tokios jo politikos Europos šalys kur kas rimčiau stiprina savo pajėgumus nei iki jo sugrįžimo į valdžią.
Daugiau sužinokite aukščiau esačiame video.
