Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltai energetikos krizei tęsiantis, premjerė Inga Ruginienė jau prognozuoja ir Lietuvoje būsiant sudėtingą rudenį. Pabrangę degalai ir dujos didins daugumos prekių ir paslaugų kainas, brangs ir šildymas. Tad premjerė pripažįsta, kad Vyriausybei teks ieškoti priemonių sumažinti energetikos krizės poveikį gyventojų piniginėms.
„Vyriausybė dirba susitelkusi amortizuoti, kiek įmanoma, neigiamas pasekmes. Pradėjome nuo to, kad sumažinome Seimo pagalba akcizus degalams, dyzelinui, ėmėmės kitų priemonių, jų bus ir daugiau“, – teigia I. Ruginienė.
Verslas prašo valstybės pagalbos
Jau dabar premjerė užsimena, kad Vyriausybės dviem mėnesiams 5 ct už litrą sumažinto akcizo dyzelinui nepakaks. I. Ruginienė ragina lietuvius vairuoti elektromobilius, sėsti ant dviračių, į autobusus, troleibusus ir traukinius. Premjerė žada svarstyti, ar pratęsti iki gegužės pabaigos galiojančią 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams ir kaip ją suderinti su keleivius prarandančių vežėjų autobusais interesais. Ir Europos Komisija jau rengia planą, kaip apsaugoti europiečius nuo prasidedančios energetikos krizės.
„Galima pasinaudoti ir pozityvia patirtimi, kurią ES sukaupė per pandemiją, pasiūlydama RRF priemonę ir tikslines priemones labiausiai pažeidžiamoms verslo ir gyventojų grupėms. Tikiuosi, tai bus padaryta“, – komentuoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Jau ir pramonininkai perspėja Vyriausybę, kad gali sutrikti degalų į Lietuvą tiekimas, ir prašo valstybės pagalbos įmonėms, kurios kauptų degalų atsargas ar pačios jų atsivežtų. Konfederacijos prezidentas reikalauja mokesčių lengvatų ir finansinės paramos, valstybės garantijų. Verslininkai reikalauja ilgiau nei dviem mėnesiams sumažinti dyzelino akcizus, panaikinti mokesčius reinvestuojamam pelnui.
„Jei mes praleisime, kiti investuos į rinkas mūsų produktų, kuriuos eksportuojame Lietuva į ES, kitas šalis, turėsime krūvas bedarbių ir neįdarbintų žmonių, tam reikia ruoštis. Yra kirvis, kuris gali nukirsti“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Gali tekti skolintis
Tačiau socialdemokratai ir toliau žada tik tikslingą paramą ir išmokas labiausiai nukentėsiančiam verslui ir gyventojams ir viliasi, kad likusiems pakaks to, kad nuo naujųjų metų kažkiek padidins minimalią algą, pensijas ir pašalpas.
„Nuo naujų metų bus indeksuojami dydžiai, nuo kurių priklausys paramos gyventojams dydžiai, kalbamės su ministrais, krizė paveiks kokias grupes, kokios grupės būtų labiausiai pažeidžiamos dėl krizės, tai darbiniai dalykai. Kalbama ir apie šeimas su vaikais, žmones, kuriems reikia važiuoti į darbo vietas“, – sako ministrė Jūratė Zailskienė.
„Lietuva yra neblogai pasiruošusi ekonomikos sulėtėjimui, bet jei neramumas užsitęstų, išplistų ne tik į dyzelino kainą, kitus sektorius, atsilieptų maisto kainoms, būsime pasiruošę priemonių, kurios bus tikslinės, nutaikytos į labiausiai pažeidžiamus gyventojus, verslus, ūkininkus“, – teigia K. Vaitiekūnas.
„Jei ištiktų kažkas, turbūt skolintumėmės, nemestume ir nieko nedarytume, lauktume, kad kažkas išgelbės, patys turėsime gelbėtis“, – prideda Seimo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimo opozicijos atstovai Vyriausybę jau peikia, kad ši antrą mėnesį lietuviams nesugeba atsakyti, kaip kovos su gresiančia energetikos krize, ekonomikos lėtėjimu ir infliacija.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
