Visuose naujai registruojamuose automobiliuose tampa privaloma diegti pažangią vairuotojo dėmesio sekimo įrangą, kuri realiuoju laiku analizuoja žmogaus žvilgsnio kryptį.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Nors šie technologiniai pokyčiai grindžiami siekiu drastiškai sumažinti avaringumą, vairuotojams teks susitaikyti su nuolatiniu stebėjimu ir įspėjamaisiais signalais už menkiausią akių nusukimą nuo važiuojamosios dalies.
Technologinis perversmas ir griežtos ribos
Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos priimtu reglamentu, žinomu GSR2 santrumpa, pažangi įspėjimo apie vairuotojo išsiblaškymą sistema (ADDW) naujo tipo transporto priemonėse tapo privaloma dar 2024 metais.
Tačiau jau nuo 2026-ųjų vasaros šis reikalavimas pradedamas taikyti absoliučiai visiems naujai registruojamiems automobiliams.
Skirtingai nei ankstesnės technologijos, kurios nuovargį vertindavo tik analizuodamos vairo judesius, naujasis standartas reikalauja tiesioginio vizualinio stebėjimo.
Salone montuojamos infraraudonųjų spindulių kameros nukreipiamos tiesiai į žmogaus veidą, o algoritmai nuolat skaičiuoja galvos pasvirimo kampą bei žvilgsnio kryptį.
Sistemos veikimo parametrai yra griežtai apibrėžti. Jeigu transporto priemonė juda greičiau nei 50 km/val. greičiu, o vairuotojas nusuka akis nuo kelio ilgiau nei pusketvirtos sekundės, salone pasigirsta ištisa garsinių signalų virtinė ir užsižiebia vizualūs įspėjimai prietaisų skydelyje.
Užtenka kiek ilgiau stabtelėti ties navigacijos ekrano rodmenimis ar pažvelgti į rankose laikomą mobilųjį telefoną, kad programinė įranga užfiksuotų pažeidimą. Važiuojant mažesniu greičiu miesto ribose, algoritmai užprogramuoti atlaidžiau ir leidžia žvilgsniui klaidžioti kiek ilgiau, tačiau riba išlieka itin plona.
Algoritmų jautrumas ir neišjungiama kontrolė
Diegiant šias naujoves, automobilių gamintojai susiduria su rimtais iššūkiais kalibruojant įrangos jautrumą.
Dažnai sistemos sureguliuojamos taip griežtai, kad garsiniai signalai aktyvuojami net ir tuomet, kai vairuotojas atsakingai tikrina akląją zoną ar ilgiau vertina situaciją sudėtingoje sankryžoje.
Praktika rodo, kad toks nuolatinis ir ne visada pagrįstas pypsėjimas pats savaime tampa dėmesį blaškančiu veiksniu. Puikus to pavyzdys – naujasis „Mitsubishi Triton“ modelis, kurio inžinieriams teko skubiai išleisti programinės įrangos atnaujinimą, nes dėl pernelyg jautrių jutiklių įspėjamieji signalai pasigirsdavo reaguojant į beveik kiekvieną natūralų galvos judesį.
Be to, Europos Sąjungos direktyvos draudžia suteikti galimybę šią įrangą išjungti visam laikui. Kaskart iš naujo užvedus variklį, stebėjimo algoritmai vėl aktyvuojami.
Saugumo statistika ir ateities perspektyvos
Šios griežtos priemonės grindžiamos nepalankia eismo įvykių statistika. Duomenys rodo, kad vairuotojų išsiblaškymas lemia beveik trečdalį visų avarijų, o rankoje laikomas išmanusis telefonas riziką padidina net keturis kartus.
Europos Sąjungos atstovai siekia įgyvendinti ambicingą viziją – iki 2050 metų visiškai eliminuoti žūtis keliuose.
Nors toks nuolatinis stebėjimas kelia diskusijų dėl privatumo, teisės aktai griežtai numato, kad kamerų užfiksuoti vaizdai negali palikti transporto priemonės sistemų ar būti naudojami biometriniam asmens identifikavimui.
Ateityje kontrolė tik griežtės. Nepriklausoma saugumo organizacija „Euro NCAP“ jau ruošia naujus standartus, pagal kuriuos kameros ir algoritmai privalės atpažinti asmens apsvaigimą nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Analizuojant vairuotojo elgseną ir fiksavus apsvaigimo požymius, transporto priemonės kompiuteris galės savarankiškai apriboti variklio galią arba aktyvuoti avarinį režimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
