Maža to, dėl tokių procesų į gėlavandenes Kuršių marias patenka sūraus jūros vandens, kuris žudo vietos ekosistemą. Uosto plėtra nesidžiaugia ir žvejai.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovės, Kuršių nerijoje, ties Alksnyne, yra marių povandeninis šlaitas. Nors tai natūralus procesas, tačiau judrus ir vis augantis Klaipėdos uostas šiuos procesus paspartina.
„Nedarant jokių žmogaus intervencijų, tai yra natūralus procesas, tačiau, gilinant Kuršių marias, naudojant ją intensyvesnei laivybai, be abejonės, ši erozija, šis išplovimas, krantų pažeidimai intensyvėja ir didėja“, – komentuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Lina Dikšaitė.
Paaiškino, kaip spręs problemą
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo, uostai nuolat vystosi visame pasaulyje, tad, nenorėdama atsilikti bei išlaikyti esamas pozicijas, vietoje neturi stovėti ir Klaipėda.
Tačiau, suprasdama, kokią įtaką tai daro gamtai, direkcija ruošiasi nutiesti krantosauginę dambą, kuri stabdys druskingo vandens pritekėjimą į Kuršių marias bei mažins krantoardos grėsmę. Sutarties vertė – kone 150 000 eurų.
„Apie 190 metrų ilgio akmenų metinys, kuris sudėtas taip pat iškyla iš vandens, kuris reguliuoja srovę, tekančią iš Kuršių marių į uosto teritoriją“, – teigia uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Maža to, išdygs trijų su puse kilometro krantosauginė sienelė, kuri tęsis nuo dambos šiaurinės pusės link ir apsaugos Kuršių nerijos krantą nuo erozijos.
„Tai ji turėtų būti neišlindusi iš vandens, tai, greičiausiai. būtų metalo siena, kuri pasislėptų po vandeniu, jos nebūtų matyti, bet ji atliktų labai didelį poveikį apsaugant Kuršių nerijos krantus“, – teigia A. Latakas.
Tęs uosto plėtrą
Tačiau uosto plėtra nesustos. Artimiausiais metais Kuršių marių teritorija ties pietine Klaipėdos dalimi pasikeis neatpažįstamai – čia atsiras daugiau nei kilometro ilgio pietinis bei 600 metrų ilgio šiaurinis molai.
„Jie yra skirti, kad būtų reguliuojami vandens srautai, kurie galimai gali patekti iš jūros į marias. Ir tas druskingas vanduo tam tikromis priemonėmis turi būti sulaikomas, kad jis nepatektų“, – sako uosto direkcijos generalinis direktorius.
Parko vadovė tikisi, kad uostas sugebės užtikrinti šio į UNESCO įtraukto gamtos kampelio išsaugojimą, o damba bei pietiniai uosto vartai bus suprojektuoti taip, kad nukreiptų tėkmes ir užkirstų kelią kranto irimui bei leis riboti druskingo vandens skverbimąsi į marias. Tai padėtų išsaugoti trapią gėlavandenę ekosistemą.
„Kuršių marios yra gėlo vandens telkinys, tai, be abejonės, sūrus vanduo, patekdamas į šitą telkinį, keičia gyvenimo sąlygas gėlavandeniams gyvūnams“, – teigia L. Dikšaitė.
Žvejai pokyčiais nesidžiaugia
Tiesa, žvejai būsimais pokyčiais visai nesidžiaugia. Sako, uostą plėsti reikėjo į jūros pusę. Mat dabar nukentės tiek mažųjų laivelių, tiek pramoginės laivybos, tiek žvejybos sektoriai.
„Marina, viskas tvarkoje. Mums trūksta tų pramoginių laivų laikymo vietos, bet krovininių laivų apsisukimas, vizualiai net matėsi, kad jis vyks už Kiaulės nugaros, tai mes jau prarasim žūklės vietą ties Kiaulės nugara, kur yra pagrindinė mūsų vasaros žvejybos vieta starkiui, ešeriui, tam pačiam karšiui“, – pasakoja žvejys Julius Rūkas.
Klaipėdoje juda ir naujojo kruizinio laivų terminalo statybos. 2027 metais planuojamame baigti ir daugiau nei 50 milijonų eurų kainuojančiame terminale atsiras į vandens pusę atsiveriantis amfiteatras, pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio zonos, vietos renginiams.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
