Kaimyninę Lenkiją šiemet skandina potvyniai, tačiau augintojai nemano, kad tai turės didelės įtakos uogų rinkai.
Jau savaitė, kai vartotojai skanauja lietuviškas braškes. Šiemet šių uogų bus mažiau – augintojai sako, kad dalis braškynų nušalo. Tačiau rinkoje gali nestigti atvežtinių – ispaniškų, lenkiškų – braškių.
Vėluoja trim savaitėmis
„Gražiai mezga ir rausta braškės. Seniai auginu jas ir pastebėjau, kad vartotojai būna pasiilgę lietuviškų uogų, nors rinkoje būna pilna atvežtinių“, – sakė Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Anot augintojo, dėl šaltesnio pavasario lietuviškos braškės šiemet vėluoja kone trim savaitėmis.
„Šiandien visa šeima mėgaujasi braškėmis, o ryt jau pardavinėsime. Pirmosios uogos yra pačios skaniausios. Tai įvertina ir vartotojai“, – teigė anykštėnas Albertas Grigaliūnas.
Jau visą savaitę braškes skina ir pardavinėja Šiaulių rajono uogų augintojas Rimantas Norkus. Ūkininkas tvirtino, kad šiemet derlius bus perpus mažesnis – mat dalis braškyno iššalo. Šiaulietis augina desertinių veislių braškes, kurios yra lepesnės, tačiau skanesnės.
Ir R.Norkaus kolegos augintojai tvirtina, kad priskins 30–40 proc. mažesnį braškių derlių. Pasak šiauliečio, paprastai iš hektaro šių uogų jis priskina iki 12 tonų.
Kai kur braškynams pakenkė ne tik šaltis, bet ir kruša. V.Juodsnukis sakė, kad dalį jo braškyno sunaikino būtent ji.
Šviežios uogos nukonkuruoja
Anot augintojų, pirmųjų lietuviškų braškių kaina panaši į pernykštę – svyruoja nuo keliolikos iki 20 litų už kilogramą.
„Vidurkis – apie 15 Lt už kg. Nors žinome, kad daugelio gyventojų pajamos sumažėjusios, jie neatsispiria pagundai paragauti šviežių uogų. Perka ir pagyvenę, ir jaunesni žmonės“, – aiškino V.Juodsnukis.
Šiaulietis R.Norkus pastebėjo, kad lietuviškos braškės yra vertinamos, todėl atlaiko importinių uogų konkurenciją. „Mums netrukdo šalia pardavinėjamos ispaniškos ar lenkiškos braškės. Jei žmonės ir susigundo mažesne kaina, paragavę kitą kartą perka lietuviškas braškes. Juk nepalyginsi iš ryto skintų šviežių ir iš toli vežtų ir nežinia kada nuskintų uogų skonio“, – sakė jis.
Anot ūkininkų, vietoje išaugintų produktų paklausą rodo ir tai, kad prekeiviai dažnai prisidengia lietuviškos produkcijos vardu.
Ekologiškos braškės dar noksta
Anykščių rajone, Kavarske, ūkininkaujantis A.Grigaliūnas šiemet pirmą kartą vartotojams pasiūlys ir sertifi kuotų ekologiškų braškių, kurios dar noksta.
„Šios braškės gražiai auga ir mezga. Turėtų būti neblogas derlius. Svarbu, kad jų neužpultų ligos, kurioms palankios sąlygos, kai būna drėgna ir karšta. Ekologiškoms braškėms reikia paruošti tinkamą dirvą, nes jų negalime tręšti ir, aišku, naudoti chemijos“, – aiškino braškių augintojas.
Anot ūkininko, pusiau ekologiškomis galima būtų vadinti ir sūnaus ūkyje auginamas braškes. Jų anykštėnai nepurškia cheminėmis priemonės, tik saikingai patręšia.
Grigaliūnai braškes išparduoda turguose, dalį jų tiekia vienam prekybos tinklui. Daug žmonių uogų pirkti atvažiuoja tiesiai į namus.
Taiko modernias technologijas
Pasak V.Juodsnukio, šalyje nemažai modernių braškynų. Braškės auginamos jų šaknis uždengus plėvele, laistomos ir pamaitinamos lašeliniu būdu.
Modernias technologijas braškyne taiko šiaulietis R.Norkus. Ūkininkas turi vagų formuotuvą, daigų sodinamąją. Braškių lysvės yra užtempiamos juoda plėvele, po kuria įrengta laistymo sistema.
„Taip pasodintų braškių nereikia ravėti, jos gauna pakankamai drėgmės, pagal poreikį patręšiamos, jas patogu skinti, uogos būna kokybiškos“, – šiuolaikiškų technologijų, kurias taiko jau 4 metus, pranašumus vardijo uogų augintojas.
Be desertinių braškių, Šiaulių ūkininkas augina desertines avietes, desertinius juoduosius serbentus ir kitas uogas.
Baiminasi prastesnių lenkiškų uogų
Pagrindinės lietuviškų braškių konkurentės – ispaniškos ir lenkiškos uogos. Kaimyninę Lenkiją šiemet skandina potvyniai, tačiau augintojai nemano, kad tai turės didelės įtakos uogų rinkai.
„Neturėtume džiaugtis kaimynus ištikusia nelaime. Neseniai teko važiuoti pro Lenkiją – vaizdas tikrai liūdnas, daug užtvindytų laukų. Tačiau tai didelė šalis, ir uogų joje priauginama daug. Gali būti, kad potvyniai pakenks aukščiausios kokybės uogoms, kurias jie veža į Vakarus. Dėl to mūsų rinkoje gali atsirasti daugiau prastesnės produkcijos“, – nuogąstavo Braškių augintojų draugijos pirmininkas V.Juodsnukis.
Pasak A.Grigaliūno, bėda ta, kad lenkai kaskart į mūsų šalį veža prastesnės kokybės braškes. Pigesnės uogos muša ir lietuviškų braškių kainą.
Komentaras
Verslinių braškynų plotai sumažėjo
Algimantas Vaičiulis, Žemes ūkio rūmų vyriausiasis specialistas augalininkystei
Statistika rodo, kad pernai šalyje buvo 374 ha verslinių braškynų, užpernai jų buvo daugiau – 415 ha, o 2007 metais – 534 ha. Į statistinius duomenis nėra įtraukti smulkių braškių augintojų plotai. Visuose versliniuose braškynuose yra taikomos intensyvios braškių auginimo technologijos. Braškių augintojai, kaip ir kiti ūkininkai, gauna tiesiogines Europos Sąjungos išmokas. Jie gali siekti ir investicinės paramos ūkiui modernizuoti.
Vida Tavorienė