Spalio 29 d. vykusiame verslo forume ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, ekonomistas Adomas Klimantas Lietuvos ekonomikos ateitį palygino su dviem valstybėmis – Suomija ir Portugalija.
Abi šalys kadaise išgyveno spartų ekonomikos augimo laikotarpį, tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė. Suomija investavo į švietimą, technologijas ir inovacijas, o Portugalija ilgiau rėmėsi tradiciniais verslo sektoriais.
A. Klimanto vertinimu, Lietuva dabar taip pat turi apsispręsti, kuriuo keliu eiti. Nuo to priklausys, ar ateityje gyvensime taip pat turtingai kaip suomiai.
Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti?
Anot A. Klimanto, per tris dešimtmečius Lietuvai pavyko pasiekti istorinį ekonomikos augimą. Tačiau didelę šios sėkmės dalį lėmė tai, kad šalis buvo ekonomiškai atsilikusi nuo Vakarų Europos.
Lietuva galėjo perimti kitose valstybėse jau naudojamas technologijas, pritraukti investicijų ir konkuruoti mažesnėmis darbo sąnaudomis. Dabar šie pranašumai pamažu nyksta.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad paskutinius penkerius metus Lietuvos darbo našumas beveik nebeauga. Atlyginimai toliau didėja, tačiau darbuotojai per tą patį darbo laiką nesukuria gerokai daugiau vertės.
„Produktyvumas stovi, pelningumas žemiausias istorijoje, bet girdėjome, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui auga bene greičiausiai Europoje.
Kas čia darosi? Atsakymas – tai iliuzija“, – verslo forume kalbėjo A. Klimantas.
Jo aiškinimu, dalį ekonomikos augimo dabar palaiko didesnis dirbančių žmonių skaičius ir ilgesnis darbo laikas. Tačiau remtis vien tuo ilgai nepavyks.
A. Klimantas priminė Suomijos ir Portugalijos pavyzdį. Jis pabrėžė, kad šių valstybių ekonominiai skirtumai dabar itin ryškūs.
„Šiandien Lietuva yra ant to slenksčio, kuris atskyrė sėkmingą Suomiją nuo vidutiniokės Portugalijos po 1975-ųjų.
Iki tol abiejų šalių produktyvumas buvo panašus, o dabar suomiai 60 proc. produktyvesni, 30 proc. turtingesni, o nelygybė gerokai mažesnė“, – komentavo ekonomistas.
Kaip Lietuva galėtų pasiekti Suomijos pragyvenimo lygį?
A. Klimanto įsitikinimu, svarbiausias Lietuvos uždavinys yra gerinti švietimą ir ugdyti specialistus, kurie geba dirbti technologiškai pažangiose srityse.
Anot jo, Suomija sugebėjo pereiti nuo pigesne darbo jėga paremto ekonomikos modelio prie inovacijų kūrimo. Portugalijoje šis pokytis vyko gerokai lėčiau.
„Mūsų sėkmę lems švietimas ir talentai – ar žmonės turės reikiamus ir augančius įgūdžius, kad pereitų dirbti į technologiškai pažangesnes sferas, kurtų daugiau pridėtinės vertės ir augintų technologinį verslą“, – aiškino jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad vien augantys atlyginimai dar neužtikrina didesnės gerovės. Svarbu, kad kartu augtų ir darbuotojų sukuriama vertė. Tuomet įmonės galėtų mokėti daugiau, o valstybė surinktų daugiau pajamų į biudžetą.
A. Klimantas taip pat siūlo keisti požiūrį į darbo jėgos migraciją. Jo pateiktais duomenimis, tarp Lietuvoje gyvenančių užsieniečių aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų yra vos 5 proc.
„Pagal Basso ir bendraautorių 2026 m. tyrimą, migracija, kurios sudėtyje 50 proc. atvykstančių yra aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, leidžia tikėtis 2 proc. produktyvumo augimo priedo. To pakaktų, kad Lietuva per 10 metų pasiektų Suomijos pajamų lygį“, – nurodė jis.
Tarp kitų galimų sprendimų ekonomistas įvardijo šešėlinės ekonomikos mažinimą pasitelkiant dirbtinį intelektą, efektyvesnį valstybės institucijų darbą ir palankesnes sąlygas duomenų centrams kurtis.
Ar karo grėsmė mažina užsienio investicijas Lietuvoje?
Lietuvos ekonomikos ateičiai svarbios ir užsienio investicijos. Tačiau dėl geopolitinės padėties kyla klausimas, ar užsienio bendrovės ir toliau investuos Lietuvoje.
A. Klimantas stebėjosi, kad kol kas investicijų srautai dėl geopolitinės situacijos nenukentėjo. Pasak jo, tiesioginės užsienio investicijos grįžo į iki 2020 m. buvusį lygį, o 2026 m. antrąjį ketvirtį vėl daugėjo naujų užsienio investicijų.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į 2026 m. EY tyrimą, kuriame 56 proc. Lietuvoje apklaustų investuotojų nurodė, kad dabartiniai konfliktai kaip tik paskatino jų investicinius planus.
Vis dėlto „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis situaciją vertina atsargiau. Anot jo, dalis naujų investuotojų dėl geopolitinio neapibrėžtumo sprendimus priima ilgiau.
„Naujiems investuotojams, svarstantiems įsikurti Lietuvoje, svarbus aplinkos stabilumas ir prognozuojamumas.
Todėl geopolitinės situacijos ir kitų pasaulinių neapibrėžtumų kontekste dalis įmonių sprendimus priima atsargiau, ilgiau“, – pastebėjo E. Čivilis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai svarbu ne tik pritraukti investuotojus, bet ir sudaryti sąlygas jiems greitai pradėti veiklą.
Tam, anot E. Čivilio, reikalingi sklandūs leidimų išdavimo, teritorijų planavimo ir infrastruktūros sprendimai. Investuotojams taip pat svarbios stabilios veiklos taisyklės, konkurencingos energijos kainos ir kvalifikuoti darbuotojai.
Didžiausias pavojus – auganti valstybės skola
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nevisiškai sutinka, kad Lietuvos ekonomikos augimas neišvengiamai sulėtės.
Pasak jo, Lietuvos pramonė ir toliau demonstruoja stiprius rezultatus, o eksportuojančios įmonės išlieka konkurencingos.
Vis dėlto ekonomistas prognozuoja, kad ateityje keisis šalies ekonomikos struktūra. Dėl augančių atlyginimų daliai tradicinių pramonės sektorių konkuruoti taps vis sunkiau, o didesnę ekonomikos dalį užims paslaugų, technologijų ir inovacijų bendrovės.
„Mes jau tikrai pasiekėme europinį vidurkį ir nebegalime klientams siūlyti pigesnių darbo valandų, nes jau nesame pigūs. Bet tai nereiškia, kad ekonomikos augimas lėtės ir kad mums gresia krizė“, – nuramino A. Izgorodinas.
Kaip didžiausią pavojų Lietuvos ekonomikai jis įvardija augančią valstybės skolą.
Ekonomisto prognozėmis, 2027 m. Lietuvos valstybės skola gali pasiekti 50 proc. BVP, o per dar dvejus ar trejus metus priartėti ir prie 60 proc.
„Aš manau, kad neišvengiamybė yra tai, kad Lietuvoje gali didėti mokesčiai ir bendra mokestinė našta tiek gyventojams, tiek ir verslui.
Didesni mokesčiai tikrai gali suvalgyti dalį ekonomikos augimo“, – svarstė jis.
Lietuvos jaunimas gyvens geriau nei tėvai
Nepaisant ekonomikai kylančių iššūkių, A. Izgorodinas mano, kad Lietuvos jaunimas gali tikėtis geresnio gyvenimo nei jų tėvai.
Tačiau darbo rinkoje laukia naujų sunkumų. Anot jo, vienas didžiausių sunkumų yra dirbtinio intelekto plėtra, kuri jau keičia įmonių poreikius.
Ekonomistas pastebi, kad sektoriuose, kuriuose dirbtinis intelektas (DI) gali pakeisti dalį darbuotojų atliekamų užduočių, užimtumas ir atlyginimai auga lėčiau nei visoje Lietuvoje.
Dėl to darbo patirties dar neturintiems jauniems specialistams įsitvirtinti gali būti sunkiau.
Vis dėlto A. Izgorodinas įsitikinęs, kad gebėjimas naudotis naujomis technologijomis atvers ir papildomų galimybių.
„Jeigu tu esi geras specialistas, tu tikrai darbą turėsi, bet turėsi susigyventi su tuo, kad dirbsi ne vienas, nes šalia tavęs bus elektroninis kolega – dirbtinio intelekto paskyra“, – pridūrė ekonomistas.
Tad, pasak jo, sėkmingiausiai darbo rinkoje įsitvirtins tie jauni žmonės, kurie išmoks prisitaikyti prie technologinių pokyčių, gebės dirbti su DI arba kurs savo verslą.
