Beveik du trečdaliai (64,6 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų imdami vartojamąją paskolą labiausiai pasitikėtų bankais. Tuo tarpu greituosius kreditus teikiančiomis įmonėmis pasitikėtų vos 2,5 proc., kredito unijomis – 6,1 proc. Lietuvos gyventojų.
Šias tendencijas atskleidė banko SNORAS užsakymu š. m. birželio 9-24 d. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kurį įgyvendino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1001 respondentą nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvoje.
Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kur jie imtų vartojamąją paskolą, jei reikėtų pasiskolinti iki 10 tūkst. Lt. Trys penktadaliai (60,6 proc.) apklaustųjų – 4,6 proc. mažiau nei išreiškusių pasitikėjimą bankais – teigė, jog tokiu atveju greičiausiai skolintųsi iš banko. Iš greitojo kreditavimo įstaigų būtų linkę skolintis 4 proc. tyrimo dalyvių (pasitikėjimą išreiškė 2,5 proc.), kredito unijų paslaugomis būtų linkę naudotis 5,7 proc. apklaustųjų (pasitikėjima išreiškė 6,1 proc.).
Labiausiai iš bankų skolintis būtų linkę aukštąjį išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintys respondentai (71,1 proc.), aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai (63,8 proc.), 36-55 metų amžiaus apklausos dalyviai (63,7 proc.), didžiųjų miestų (62,4 proc.) ir rajonų centrų (63,4 proc.) gyventojai. Būtent šie žmonės, būdami aktyvūs darbinėje veikloje, vartojamąsias paskolas norėtų gauti greitai, negaišdami laiko pakartotiniams apsilankymams banke bei dokumentų rinkimui.
Tuo tarpu greitojo kreditavimo įmonėse labiau būtų linkę skolintis nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai (4,5 proc.) ir mažesnes pajamas gaunantys respondentai (4,4 proc.). Kredito unijų paslaugomis labiau linkę naudotis smulkūs verslininkai (10,9 proc.) ir ūkininkai (8,8 proc.), miestelių ir kaimo vietovių gyventojai (9,5 proc.).
