16-tą kartą skelbiamame indekse Lietuva lenkia kaimynes Latviją (36 vieta) ir Lenkiją (39 vieta), tuo tarpu Estija užima 9 vietą iš 186 vertintų šalių. Daugiausiai ekonominės laisvės yra Honkonge, Singapūre, Naujojoje Zelandijoje, Šveicarijoje ir Australijoje.
Anot pranešimo, tarptautiniai ekspertai teigiamai vertina palengvėjusias sąlygas kurtis verslui, tačiau kritikuoja valdžios išlaidavimą ir nelanksčius darbo santykius. Lietuvai kilti reitinge padeda Europos Sąjungos veiksnys: tarptautiniai ekspertai vertina stabilumą, įstatymo viršenybę ir atvirą užsienio prekybą. Taip pat ekspertai įvertino, kad Lietuvoje tapo lengviau įregistruoti verslą. Lietuvos pozicijas sustiprino ir euro įvedimas.
„Tarptautiniai ekspertai vertino tik gyventojų pajamų mokestį. Jis siekia 15 procentų, tačiau tai neatspindi viso darbo jėgos apmokestinimo, pavyzdžiui, įmokų „Sodrai“. Mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje yra didesnė už Europos šalių vidurkį, tačiau ji paslėpta. Mūsų apklausos rodo, kad net patys lietuviai dažniausiai nenutuokia, kiek sumoka mokesčių“, – pranešime teigė LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Anot pranešimo, pažangos beveik nepastebėta valstybės išlaidų srityje. Dėl valdžios išlaidavimo Lietuva yra 106 vietoje. Subalansuotas biudžetas žadamas kiekvienais metais, tačiau kiekvieną kartą tik didinamas deficitas. Dėl to Lietuvą jau perspėjo Europos Komisija ir Valstybės kontrolė.
„Tai – problema akivaizdi visiems, išskyrus Lietuvos politikus. Nors šiemet biudžeto deficitas didžiausias per penkerius metus – 640 milijonų eurų, valdžia leidžia ir toliau sau išlaidauti. Išlaidos didinamos viskam, be prioritetų. Tai neatsakinga politika, Graikijos pavyzdys rodo, kokių didelių problemų galime sulaukti“, – pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Mažai balų Lietuva gavo laisvės nuo korupcijos srityje, čia šalis – 40 vietoje. Darbo santykių srityje Lietuva įvertinta 96-ta vieta.
„Pasenęs Darbo kodeksas Lietuvą tempia atgal visuose tarptautiniuose reitinguose, tai atbaido investuotojus, gadina Lietuvos prestižą. Visi tai supranta, tačiau nieko nedaro arba daro per lėtai. Socialinis modelis stringa, ir net nepanašu, kad šiais metais būtų priimtas. Blogiausia, kad taip kenkiama tiems, kuriuos neva norima apsaugoti - darbuotojams. Itin griežtas Darbo kodeksas ilgainiui reiškia mažiau darbo vietų, mažesnius atlyginimus ir išėjimą iš darbo „savo noru”” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Indekso sudarytojai pažymi, kad ekonominė laisvė pasaulyje didėja ketvirtus metus iš eilės, o vidutinis vertinimas yra aukščiausias per visą indekso istoriją. Indekso sudarytojai pabrėžia, kad tarp ekonominės laisvės ir gerovės yra tiesioginis ryšys – ekonomiškai laisvesnėse šalyse žmonės gyvena geriau.
