Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.
Pensijos Lietuvoje yra mažos
Pirmadienį žurnalistai paklausė, kaip jis vertina naujus Seimo narių pasiūlymus leisti iš kaupimo pasitraukti bet kada ir atsisakyti papildomų kaupimo įmokų iš valstybės biudžeto.
LB vadovas pažymėjo, kad II pensijų pakopa yra sudėtinė pensijų sistemos dalis.
„Tai yra mūsų šalies ekonominio ir socialinio stabilumo pagrindas, kuris turėtų užtikrinti, kad žmogus, išėjęs į pensiją, gautų orią pensiją“, – kalbėjo G. Šimkus.
Anot jo, akivaizdu, kad mūsų šalis pensijų sistemos klausimais susiduria su keliomis problemomis.
„Kalbant apie II pakopą, akivaizdu, kad yra nepasitenkinimas jos veikimu. Patinka ar nepatinka, daugelis žmonių nepalaiko automatinio įtraukimo. Bet yra ir kiti dalykai, kurie yra nemažiau svarbūs ir kuriuos mūsų šalies sprendimų priėmėjai turi spręsti“, – komentavo pirmininkas.
Kaip tokį probleminį dalyką jis įvardijo demografines tendencijas.
„Nestinga tyrimų ir įvairių vertinimų, kad natūrali Lietuvos gyventojų kaita yra neigiama. Mes dabar turėjome tokį didesnį imigracijos srautą, bet yra didelis klausimas, kaip bus ateityje. Ir tai yra dalis viso sprendimo“, – įspėjo G. Šimkus.
Jis pripažino, kad Lietuvoje senatvės pensija, palyginti su darbo užmokesčiu, yra maža.
„Mes turime mažas pensijas. Pakeitimo norma (vidutinės pensijos santykis su vidutine alga, red. past.) svyruoja apie 50 proc. Iš tikrųjų, kiek mažesnė negu 50 proc. Mes visi sutariame, kad tai – netenkinantis dydis. Visi norime, kad pensija būtų didesnė“, – kalbėjo LB vadovas.
Teks didinti įmokas arba pensinį amžių?
G. Šimkus taip pat atkreipė dėmesį į papildomas įmokas už kaupiančius iš valstybės biudžeto.
„Čia – unikalus atvejis, kad valstybė kaupia už kaupiantį. O kur yra darbdaviai? Kaip yra kitose šalyse, kur yra įsitraukimas į kaupiamą dalį per profesinę veiklą? Tai – labai svarbūs elementai, jeigu mes žiūrime į pensijų sistemą, kaip sistemą“, – pastebėjo pirmininkas.
Anot jo, akivaizdu – jeigu žmogus nekaups pensijos, tai ir niekada nesukaups.
„Klausimas, kokie sprendimai bus ateityje. Ir ten sprendimų, alternatyvų nėra daug. <...> Danijoje pensinis amžius bus didinamas iki 70 metų.
Mes dabar darome vienus sprendimus, bet turime būti gana atviri, kad šitoje aplinkoje, kurią paminėjau, reikalingi kiti sprendimai. Arba didinamos socialinio draudimo įmokos, arba didinamas pensinis amžius, arba kažkokie imigraciniai sprendimai – jie turės būti priimami“, – prognozavo G. Šimkus.
Jo teigimu, apie tai taip pat turime diskutuoti.
„Tie pasiūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie daro antrą pakopą ne tiek kaupimo pensijoms įrankiu, kiek taupymo įrankiu. Savanoriškas dalyvavimas, savanoriškas išėjimas.
Man natūralus klausimas yra toks: kodėl valstybė turėtų papildomai prisidėti kažkuriems asmenims arba visuomenės grupėms taupant? Ir tai, kokie yra pateikti pasiūlymai, antroji pakopa primena trečią pakopą savo esme. Tai gal taip ir reikėtų pasakyti“, – apibendrino G. Šimkus.
Šiuo metu Seime yra svarstomos Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisos. Jomis siūloma keisti kaupimo II-oje pensijų pakopoje tvarką.
Tarp siūlomų pakeitimų – automatinio įtraukimo atsisakymas, lengvesnis kaupimo nutraukimas ir lėšų išėmimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
