Nagrinėjant prekybos tinklų komunikaciją Baltijos šalyse, pastebėta, kad daugiausiai neigiamo dėmesio prekybos tinklai sulaukia dėl nesaugių ar nekokybiškų produktų. Šios žinios žaibiškai pasklinda po populiariausius interneto portalus, o vėliau išpublikuojamos nacionalinėje bei regioninėje spaudoje.
Atskirose šalyse žiniasklaidą domino skirtingi dalykai. Lietuvoje pagrindinių žinių penketuko viršūnėje rikiavosi pranešimai apie „Maisto banko“ akciją bei populiariausių produktų rinkimus. Kaimyninėje Latvijoje didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė socialinė prekybos tinklų veikla bei produktai. O vertinant pagrindinių žinučių turinį Estijoje, didžiausią dalį per visus trejus metus sudarė kainų palyginimai bei valstybinių institucijų patikrinimai prekybos centruose.
Lietuvoje analizuojamais laikotarpiais bendras didžiųjų prekybos tinklų pranešimų skaičius išliko beveik nepakitęs, vyravo aiški tendencija: pirmąjį metų ketvirtį prekybos tinklai komunikuodavo aktyviausiai, o antrojo ketvirčio pabaigoje tinklų paminėjimų skaičius žiniasklaidoje ženkliai krisdavo. Latvijoje paminėjimų skaičius 2013 m. I ketvirtį, lyginant su ankstesniais metais, krito atitinkamai 16% ir 27%. Tuo tarpu Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams kryptingai augo ir 2013 m. pirmąjį ketvirtį pagal paminėjimų skaičių estai jau lenkė latvius 1,2 karto. „Vertinant atskirų prekybos tinklų komunikaciją Lietuvoje, „Maxima LT“ yra nenuginčijamas lyderis ir vargu ar tinklas užleis savo pozicijas artimiausioje ateityje. „Maxima LT“ paminėjimai fiksuojami kas antrame pranešime apie prekybos tinklus,“ – pastebi Brigita Dimavičienė, UAB „Mediaskopas“ analitikė.
Analizuojant prekybos tinklų atstovų pasisakymus, pastebėta, jog aktyviausiai žiniasklaidoje reiškėsi atstovai Lietuvoje, kurie savo kolegas kaimyninėse Baltijos šalyse lenkė daugiau nei pusantro karto.
Visose trijose šalyse daugiausiai dėmesio prekybos tinklams skyrė interneto portalai (55%) bei regioninė spauda (21%). Kategoriškiausiai prekybos tinklų atžvilgiu buvo nusiteikusi televizija bei radijas, šiose kategorijose užfiksuota daugiausiai neigiamų pranešimų (atitinkamai 10% ir 9%). Tuo tarpu Lietuvoje daugiausiai pozityvios informacijos keletą metus iš eilės pateikė nacionaliniai leidiniai; Latvijoje palankiausiai prekybos tinklus vertino verslo leidiniai.
„Apibendrinant prekybos tinklų komunikaciją Baltijos šalyse, galima sakyti, kad Lietuvoje prekybos tinklų komunikacija buvo stabili. Tuo tarpu Latvijoje paminėjimų skaičius krito, o Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams tolygiai augo. Didžiausią įtaką tinklų komunikacijai turėjo sezoniškumas, vietiniai ar Europos lygio skandalai apie nesaugius produktus bei tinklų inicijuotos naujienos,“ – teigia UAB „Mediaskopas“ analitikė Brigita Dimavičienė.
