Kuršių marių žvejams gresia Baltijos jūroje žūklaujančių įmonių likimas - susigundę kompensacijomis, jie gali visam laikui padžiauti tinklus.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamentas jau parengė ir viešai pristatė keletą Kuršių mariose žūklaujančių pavienių žvejų ir įmonių galimo pasitraukimo iš žvejybos verslo variantų, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Pagal vieną jų, verslo atsisakę žvejai gautų kompensacijas iš šalies biudžeto. Kitame projekte numatyta nuostolius atlyginti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Tokius projektus ŽŪM atstovai sieja su intensyvia žvejyba Kuršių mariose. Įrodinėjama, kad žūtbūt reikia ką nors daryti, nes žvejams vis sunkiau išgyventi.
Neringos žuvininkystės sektoriuje šiuo metu darbuojasi 21,8 proc. kurorto gyventojų. Kuršių mariose dar žvejoja ir šilutiškiai. Vietos žvejų laimikiai sudaro apie 90 proc. Lietuvos vidaus vandenyse sugaunamų ir į šalies rinką patenkančių verslinių žuvų.
