Registro duomenimis, per 9 šių metų mėnesius (nuo sausio mėnesio – aut. past.) gyventojų skaičius mažėjo, tačiau liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais statistika ir vėl pradėjo augti – per šiuos tris mėnesiu gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 1,5 tūkst. asmenų daugiau nei prieš tai.
„Nors metų pradžioje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius mažėjo, per paskutinius tris mėnesius jis išaugo. Didžiausios teigiamos tendencijos fiksuotos trijų didžiųjų šalies miestų ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat gyventojų daugėja ir Šiauliuose, Palangoje, Elektrėnuose, Neringoje bei Trakų rajone“, – apibendrina Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Pastebimas NT poreikis
Per pirmuosius šių metų 9 mėnesius Lietuvoje buvo parduota beveik 98 tūkst. NT objektų.
Daugiau kaip pusė butų buvo įsigyjama didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Pastebima, kad daugiausiai parduodamų būtų buvo Vilniuje.
Surinkti duomenys rodo, kad nuo sausio mėnesio iki pat rugsėjo buvo parduota beveik 8,8 tūkst. butų – Kaune – 3,8 tūkst. butų, Klaipėdoje – 2,4 tūkst., Šiauliuose – 1,2 tūkst., Panevėžyje – beveik 950.
Perkančiųjų paveikslas taip pat pasiskirsto į dvi kategorijas – pusė sandorių įvykdė šeimos. Tokia pat dalis tenka ir nesusituokusios šeimos. Daugiausiai sandorius sudarė asmenys nuo 18-29 amžiaus.
„Šiandien jau matome beužsipildantį NT rinkos paveikslą, kurį tapydami kiekvieną mėnesį naudojome tai šiltesnes, tai šaltesnes spalvas. Kol kas dar galutinio vaizdo neturime, tačiau kontūrai jau pakankamai ryškūs. Metų pradžia būsto rinkoje pasižymėjo seniai nematytų aktyvumu, tačiau metų viduryje augimo kreivė pakrypo žemyn. Vis dėlto, kaip parodė vėlesni mėnesiai, tai tebuvo laikinas suklupimas, po kurio būsto rinka sugrįžo į tvaraus augimo vėžes“, – apibendrindamas NT sandorių rinkos duomenis kalbėjo P. Rudzkis.
Tuo metu individualių namų buvo parduota beveik 8,9 tūkst. – 11 proc. daugiau nei pernai.
Populiarėja butų pirkimas investicijai
Per 9 šių metų mėnesius nupirkta 4,5 tūkst. butų, kuriuos galima priskirti investicinių butų kategorijai – t.y. butas, kurį įsigiję pirkėjai vėliau išnuomoja. Didžioji dalis investicinių butų parduota Vilniuje – apie 1200, Kaune – 800 būtų.
Maždaug kas ketvirtas butas Kaune buvo nupirktas kaip investicija.
Tuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje kas 6 butas buvo nuperkamas investiciniais tikslais.
NT investicijos pasiskirsto skirtingai
Daugiausiai gyvenamųjų būstų Vilniuje buvo nuperkami Šnipiškių, Žirmūnų, Naujamiesčio, Senamiesčio seniūnijose. Pamirštos teritorijos – Antakalnis, Perkūnkiemis bei Pilaitė.
Kaune panašiai kaip ir Vilniuje – didžiausias aktyvumas išlieka centrinėje miesto dalyje, taip pat populiarios Žaliakalnio, Vijampolės, Dainavos, Girčiupio seniūnijos.
Klaipėdoje nėra labai aiškios koncentracijos – sandoriai išsidėsto pakankamai tolygiai.
Palyginus su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, fiksuojama, kad daugiau kaip 820 tūkst. namų ūkių Lietuvoje turi bent 1 butą.
Daugėjo juridinių asmenų
Lietuvoje padaugėjo ir verslo įmonių – šiais metais įsteigta maždaug 10 tūkst. juridinių asmenų.
Uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) įsteigta – 4,5 tūkst., palyginus su praėjusiais metais – jų yra 3 proc. mažiau. Manoma, kad tai lėmė MB (Mažosios bendrijos – aut. past.) populiarėjimas – tokia forma yra lankstesnė.
50 mln. eurų pelną viršijusios įmonės išsidėstė skirtingai: pirmoje vietoje „Orlen Lietuva“, antroje – „Maxima LT“, vėliau „Girteka Logistics“.
