Goda Raibytė, LRT.lt
Permaininga lietuviška žiema dažnai priverčia pasukti galvą renkantis tinkamą avalynę. Batai turėtų ne tik apsaugoti nuo šalčio, bet ir atlaikyti radikalias orų permainas. „Žmonės, ieškantys gerų batų, juokauja, kad atradus tinkamus greičiausiai nepatiks jų kaina arba išvaizda“, – LRT.lt teigė „Armijai ir civiliams“ vadovas Ramūnas Mockevičius.
Didžioji dilema: praktiškumas ar grožis
Prieš pirkdami batus, ilgai svarstome, iš kokios medžiagos jie turėtų būti pagaminti, kad net bjauriausią žiemą kojos išliktų sausos ir nesušaltų. Anot parduotuvės „Montis Magia“ vadovo Arūno Kamandulio, dažnai svarbu ne medžiaga, o bato kokybė. Gerai pagaminti batai ne tik apsaugos kojas, bet kur kas ilgiau neplyš ir nekeis išvaizdos.
SIA „Ecco Baltic“ mažmeninės prekybos vadovė Jolanta Vičkienė lietuviškai žiemai rekomenduoja rinktis odą. Jos žodžiais, praktiškiausia yra lygi, versta, aliejais impregnuota oda arba nabukas.
Su J. Viškiene sutinka ir R. Mockevičius. Jo nuomone, oda yra geriausias pasirinkimas, tačiau ji turėtų būti versta, nes tokia geriausiai praleidžia orą – „kvėpuoja“. Nuo drėgmės apsisaugoti padės ir tai, jeigu bato išorėje bus kuo mažiau siūlių.
J. Vičkienės teigimu, šaltis labiausiai skverbiasi per padą, todėl renkantis avalynę žiemai į padą reikėtų atkreipti turbūt daugiausiai dėmesio. Tiesa, norint jaustis patogiai ir nesušalti, sunku surasti batus, kurie būtų ne tik praktiški, bet ir gerai atrodytų.
„Storas padas izoliuoja šilumą. Toks dažnai būna apsaugotas specialiais protektoriais, kurie gerina sukibimą su paviršiumi, padeda nepaslysti. Žinoma, dėl to nukenčia bato išvaizda, bet tenka rinktis, jeigu nenorite vaikščioti šlapiomis ir sušalusiomis kojomis“, – LRT.lt teigė R. Mockevičius.
LRT.lt kalbinti specialistai sutinka, kad lietuviškai žiemai labiausiai netinka odinis padas. Kuo jis storesnis – tuo jo izoliacinės savybės geresnės.
„Gerų batų padas turėtų būti guminis, nes guma – kokybiškiausia ir labiausiai jų gamybai tinkanti medžiaga. [...] Dar labai svarbu, kad padas būtų minkštas, nes kieti vargina pėdą. [...] Bet kokiu atveju, perkant avalynę visada reikėtų pasikonsultuoti su specialistais ir nurodyti avėjimo paskirtį“, – teigė A. Kamandulis.
J. Vičkienė priduria, jeigu įmanoma, reikėtų rinktis batus, kurie pagaminti lieto pado technologija: padai ne priklijuojami, o priliejami kaip vienalytė masė.
„Tokie batai nepraleidžia vandens, neatsiklijuoja ir yra lankstūs. Padai gali būti ir sulieti iš dviejų medžiagų – taip izoliacinės savybės dar pagerėja“, – sakė J. Vičkienė.
Specialistai teigia, kad kiekvienas įvertina savo finansines galimybės ir nutaria, kokią sumą žieminiams batams gali skirti. Tačiau suma turėtų siekti bent 400 litų. Žinoma, tokie batai laikys ne vieną sezoną, taigi investicija galiausiai atsipirks.
Kodėl reikėtų turėti ne vieną porą batų?
Renkantis tinkamą žieminę avalynę, reikėtų atkreipti dėmesį ir į bato vidų. Anot J. Vičkienės, vieno patarimo, koks turėtų būti pamušalas, nėra.
Kiekvienas turi skirtingas savybes ir funkcijas. Natūralių medžiagų pašiltinimai labai gerai išsaugo temperatūrą, bet jų trūkumas – drėgmės ir prakaito sugėrimas ir ilgas džiūvimo laikas. Labai gerai prakaitą garina tekstiliniai pamušalai. Ypatingai gerai šilumą išlaiko ir nuo drėgmės apsaugo pamušalai su neperšlampamomis membranomis.
LRT.lt kalbinti specialistai rekomenduoja: jeigu leidžia finansinės galimybės, reikėtų turėti ne vieną porą batų.
„Viena pora gali būti su plonesniu pamušalu – tekstiliniu, pusvilnoniu ar ir tik su „Gore-Tex“ membrana. Kita pora turėtų turėti šiltesnį pamušalą iš vilnos, „Gorte-Tex“ su pašiltintu pamušalu arba avikailio. [...] Reikėtų atkreipti dėmesį ir į bato vidpadžius. Patarčiau įsigyti specialius žieminius vidpadžius su folija ir vilna“, – LRT.lt sakė specialistė.
Tik nuo pirkėjo priklauso, ar jis pageidauja šilto pamušalo, ar jam patogiau plonesnis pamušalas ir storesnė kojinė.
„Be abejo, esant žemai temperatūrai, šiltesnė kojinė yra labai geras sprendimas. Reikėtų nepamiršti, kad labiau šąla vaikų ir moterų pėdos, nes jų kraujo apytaka lėtesne“, – kalbėjo J. Vičkienė.
J. Vičkienė priduria, kad dažnai pamirštama, jog batams reikia „pailsėti“. Avint tą pačią porą kasdien, batai nespėja išdžiūti, todėl greičiau prarandą formą ir plyšta.
Drėgmės nepraleidžiančios, bet oro cirkuliacijos nestabdančios membranos įsiūtos beveik visų žymiausių gamintojų avalynėje. Tačiau kodėl dažniausiai matome „Gore-Tex“ pavadinimą? Anot A. Kamandulio, neteisinga teigti, kad „Gore-Tex“ yra geriausiai apsauganti membrana.
„Ji naudojama dažniausiai dėl užsitarnauto vardo. Bet jeigu batai turi kitą membraną, nereiškia, kad jie greičiau peršlaps“, – LRT.lt aiškino A. Kamandulis.
Anot R. Mockevičiaus, „Gore-Tex“ yra ne tik šios technologijos pradininkai ir žinomiausi gamintojai, bet ir daugiausiai reklamuojasi.
„Jie ypač daug dėmesio skiria reklamai. Antai tarptautinėse parodose „Gore-Tex“ dalyvauja, bet nieko nepardavinėja – tiesiog pastato didžiulius stendus“, – pasakojo „Armijai ir civiliams“ vadovas.
Pirkėjai avalynės parduotuvėse vis dažniau pastebi batus, kuriuose pamušalas įsiūtas ne visame bate, o tik jo dalyje. A. Kamandulio nuomone, taip greičiausiai daroma, nes gamintojai paskirsto pėdą pagal jos prakaitavimo zonas. Žinoma, pirštai prakaituoja labiausiai, tai toje vietoje arba visai nesiuvamas pamušalas, arba įsiuvamas, bet plonesnis. J. Vičkienė įžvelgia ir estetinę paskirtį. Anot jos, moteriškuose klasikiniuose batuose pamušalas gali būti nesiuvamas tam, kad pėda neatrodytų labai plati.
Prižiūrėti – tarsi veidą
Avalynės specialistai pabrėžia, kad batus prižiūrėti būtina. Nuo to priklauso ne tik jų išvaizda, bet ir jūsų kojų apsauga bei avalynės ilgaamžiškumas. Kaip LRT.lt teigė J. Vičkienė, avalynę prižiūrėti reikia taip pat kaip ir veidą.
„Rekomenduoju tokius priežiūros žingsnius – valymas, maitinimas, apsauga. Specialiomis priemonėmis nuvalomi nešvarumai ir purvas. Maitinimui naudojami riebalų, aliejų turintys kremai – jie neleidžia odai išdžiūti, išsaugo spindesį ir elastingumą. Ir, žinoma, apsaugoti impregnuojant. Specialūs impregnatoriai neleidžia drėgmei patekti į bato vidų, apsaugo nuo purvo ir blukimo“, – aiškino J. Vičkienė
Visgi lietuviškomis klimato sąlygomis aktualiausia yra apsauga nuo drėgmės.
„Jeigu batai sušlampa, pradeda šalti ir kojos. Priemonės turėtų būti skirtos būtent tam odos tipui, iš kurio pasiūti batai“, – pridūrė R. Mockevičius.
Specialistas pabrėžia, kad padeda ir vidpadžių keitimas, ypač jeigu turite tik vieną porą žieminių batų.
Anot A. Kamandulio, svarbu batų nedžiovinti ant radiatoriaus, nes nuo aukštos temperatūros oda išdžiūva, galima sakyti, batai yra sugadinami. Avalynę reikėtų džiovinti natūraliai. Vidpadžiai turėtų būti džiovinami atskirai.
Jeigu pirkti daug priežiūros priemonių yra per brangu, A. Kamandulio teigimu, avalynę blogiausiu atveju užtenka nuvalyti paprasčiausiu ūkiniu muilu ar panašiomis natūraliomis priemonėmis.
