• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarp daugelio bauginančių šiltesnio pasaulio padarinių vienas blogiausių yra tai, ką jis padarys žemės ūkio gamybai. Naujas tyrimas rodo, kad tai ne tik ateities problema – mes jau dabar auginame penktadaliu mažiau maisto, nei augintume, jei pasaulis būtų išlaikęs 1960-ųjų sąlygas.

Tarp daugelio bauginančių šiltesnio pasaulio padarinių vienas blogiausių yra tai, ką jis padarys žemės ūkio gamybai. Naujas tyrimas rodo, kad tai ne tik ateities problema – mes jau dabar auginame penktadaliu mažiau maisto, nei augintume, jei pasaulis būtų išlaikęs 1960-ųjų sąlygas.

REKLAMA

Technologinė pažanga tai slėpė, iki šiol didindama bendrą derlingumą. Tačiau spartėjant atšilimui, žemės ūkio mokslininkams teks daugiau dirbti, kad neatsiliktų.

Reikės daugiau maisto

Net pandemijos metu pasaulio gyventojų skaičius kasmet auga dešimtimis milijonų žmonių, ir neatrodo, kad sustos. Geresnis maisto paskirstymas gali tam tikru mastu padėti išvengti bado, tačiau tam, kad išvengtume alkanos ateities, beveik neabejotinai reikia gaminti daugiau maisto. Klimato kaita tai apsunkina, tačiau niekas nebuvo tikras, kiek.

Merilando universiteto profesorius Robertas Chambersas bandė atsakyti į šį klausimą.

Akademiniame žurnale „Gamtos klimato kaita“ jis daro išvadą, kad nuo 1961 m. pasaulio maisto gaminimo našumas sumažėjo 21 proc. dėl besikeičiančio klimato, įskaitant sausras ir potvynius.

REKLAMA
REKLAMA

„Žemės ūkio našumo matavimai istoriškai neįtraukė oro sąlygų duomenų, tačiau mes norime pamatyti šių indėlių tendencijas, kurių ūkininkas negali kontroliuoti“, – sakoma R. Chamberso pranešime.

REKLAMA

Ankstesni pasaulinio atšilimo įtakos žemės ūkiui tyrimai buvo skirti grūdams, kaip didžiausiam kalorijų šaltiniui, tačiau R. Chambersas ir bendraautoriai į pasėlių vertę įtraukė visus mūsų auginamus maisto produktus.

„Šiame straipsnyje mes naudojome šį modelį, kad įvertintume, koks būtų bendras veiksnių našumo pavyzdys, jei nebūtų klimato pokyčių“, – pridėjo R. Chambersas. „Mūsų tyrimas rodo, kad su klimatu ir oru susiję veiksniai jau turėjo didelę įtaką žemės ūkio našumui“.

Geresnė padėtis tik Rusijoje ir Kanadoje

Įtraukus hibridinius javus, tokius kaip žemaūgiai kviečiai, ir plačiau naudojant trąšas bei techniką, žemės ūkio veikla tapo žymiai našesnė per R. Chamberso tyrinėtą laikotarpį, išgelbėdama mus nuo numatomų nelaimių. Nepaisant to, besikeičiantis klimatas suvalgė septynerius našumo augimo metus.

REKLAMA
REKLAMA

Praleidus šiuos galimus laimėjimus, maistas pabrango, o dėl to kai kuriems tenka badauti. Tai taip pat privertė ūkininkus išplėsti sėjamus plotus, taip sunaikinant ekosistemas, kurios niekada nebegrįš, ir priverčiant išnykti kai kurias rūšis.

R. Chambersas anksčiau atliko panašią analizę JAV, ir jis nustatė, kad klimato poveikis iki šiol buvo nedidelis, palyginti su mokslo ir inžinerijos pažanga.

Vertinant visą pasaulį, paaiškėjo blogesni rodikliai. Afrika, Lotynų Amerika ir Karibai, vietos, kurios gali sau leisti mažiausiai nuostolių maisto gamyboje, dėl klimato poveikio prarado 26–34 procentus savo našumo.

Nedaugelyje šalių, daugiausia Centrinėje Afrikoje, bendras žemės ūkio našumas per pastaruosius 60 metų drastiškai sumažėjo. Rusija ir Kanada patyrė klimato pokyčių nulemtą žemės ūkio našumo padidėjimą, tačiau jie beveik vieninteliai.

„Kai kurie žmonės galvoja, kad klimato kaita yra tolima problema, kuri turėtų rūpėti pirmiausia ateities kartoms. Tačiau jie nepaiso fakto, kad žmonės jau pakeitė klimatą“, – sakė pirmasis autorius dr. Arielis Ortizas-Bobea.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų