Į lyderio pozicijas Pabaltijo regione išsiveržęs Klaipėdos uostas nesiruošia užmigti ant laurų. Artimiausiuose jo planuose – įspūdingi projektai. Dalis jų jau sėkmingai įgyvendinta.
Rezultatai atspindi darbą
Pirmasis šių metų pusmetis parodė, kad Klaipėdos jūrų uostui pavyko išlaikyti lyderio pozicijas Pabaltijo regione. Šį pirmavimą aiškiai įrodė krovos duomenys.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, krovos išaugimas 13,2 proc. - gana įspūdingas rezultatas.
"Per tris šių metų ketvirčius perkrauta 23,14 mln. tonų krovinių. Labai džiaugiamės, kad pirmą kartą per uosto istoriją pavyko aplenkti Rygos, Ventspilio ir Talino uostus. Tai labai rimtas rezultatas. Tuo labiau kad jis pasiektas tada, kai visame pasaulyje yra gana sudėtinga ekonominė situacija", - sakė A.Kamarauskas.
Teigiamu krovinių augimu, be Klaipėdos, iš visų uostų kaimynų gali pasigirti tik Ryga, kurią gelbsti ne toks jau ir pelningas, neigiamas ekologines pasekmes turintis anglies krovimas.
"Mūsų uosto pasiekimas - ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Tuo labiau kad ir pati politinė situacija nėra labai palanki. Lietuva neturi jokių išskirtinių teisių Rusijos kroviniams. Ir mes nesiruošiame sustoti. Toliau vyksta krantinių statybų darbai, įplaukos kanalo gilinimas. Tikimės, kad dar šiais metais uoste bus garantuota 13 metrų grimzlė. Visa tai sustiprins uosto kompanijų konkurencingumą, atsiras naujos galimybės dirbti. Kompanijos planuoja savo suprastruktūrą ir prašo plėtoti uosto infrastrūktūrą", - teigė A.Kamarauskas.
Svarbūs projektai
Šių metų spalio 9 d. KVJUD iškilmingai baigė dviejų naujų objektų, kurie labai pagerins krovinių gabenimą į uostą ir iš jo pietinėje uostamiesčio dalyje, darbus. Objektas iš dalies buvo finansuojamas iš 2004-2006 metų Europos Sąjungos lėšų. Iš bendros projekto vertės (26,315 mln. litų) apie 15,237 mln. litų sudarė Europos Sąjungos (50 proc.) ir valstybės biudžeto lėšos (50 proc.). Likusi dalis - 11,078 mln. litų - uosto direkcijos lėšos.
"Tai pirmieji uosto gauti "europiniai" pinigai po šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Ši parama leidžia planuoti didesnį uosto konkurencingumą. Be šios paramos, pagaliau uosto plėtrai gausime papildomą finansavimą iš valstybės biudžeto. Tad ji bus vykdoma ne tik iš uosto uždirbtų pinigų", - džiaugėsi A.Kamarauskas.
Minėti projektai yra dalis vieno didžiulio uosto pietinės dalies geležinkelių pertvarkymo projekto, kurį sudaro net devyni etapai.
Pirmasis projektas - rekonstruota 752 metrų Nemuno gatvės atkarpa. Nuo šiol joje galės kuo ramiausiai prasilenkti trys sunkiasvorės transporto priemonės.
Antrasis - sutvarkytas Nemuno geležinkelio kelynas. Nutiesti penki nauji geležinkelio keliai, jie eina laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" nuomojama teritorija. Bendras jų ilgis siekia 3,3 kilometro. Anksčiau bendrovės teritorijoje tilpdavo 50 vagonų, o dabar papildomai galės priimti 126 vagonus.
Pasak A.Kamarausko, krovinių srautai Klaipėdos uoste nuolatos auga, tad būtina plėtoti jo atvežimo ir išvežimo galimybes - privažiavimo kelius.
Geležinkelio keliai ypač svarbūs, nes jais į uostą atvežama ir išvežama vidutiniškai apie 80 procentų visų krovinių.
Priešakyje - terminalas
Didžiausias jau pradėtas įgyvendinti Klaipėdos uosto projektas - Keleivių ir krovinių terminalas. Jis svarbus ne tik uostui, bet ir visam uostamiesčiui. Terminalo statyba, įskaitant objekto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, kainuos apie 300 milijonus litų.
Terminalo naujas pirsas ir krantinės galės priimti tris didelius keleivinius bei krovininius laivus. Jame galės švartuotis tokie dideli kruiziniai laivai, kaip 294 metrų ilgio ir apie 3 tūkstančius keleivių galintis plukdyti laineris "Constellation". Apskaičiuota, kad terminalui pradėjus veikti į uostą užsuksiančių kruizinių laivų skaičius išaugs mažiausiai dvigubai.
Įgyvendinant šį projektą bus pastatytas naujas tiltas ir geležinkelio viadukas. Senasis viadukas bus rekonstruotas. Miestas ypač pajaus rekonstruotų trijų Baltijos prospekto sankryžų naudą.
Matant nuolat augantį valčių ir jachtų skaičių Kairių gatvėje statoma nauja valčių prieplauka. Taip pat rengiamas naujo pietinio išvažiavimo iš uosto projektas. Tai mažesni, bet ne ką mažiau svarbūs objektai.
Du uostai
KVJUD direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko teigimu, juda į priekį ir paruošiamieji darbai Šventosios uostui atstatyti. Jau parengta jo atstatymo programa bei baigtas ruošti detalusis planas, kuris turi būti perduotas Palangos miesto tarybai tvirtinimui, o šiuo metu Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje atliekamas detaliojo plano ruošimo procedūrų tikrinimas.
Šiuo metu intensyviai dirbama su Ispanijos ambasada, kad šios šalies Vyriausybė finansuotų projektinių pasiūlymų paruošimą. Parengus projektinius pasiūlymus, bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, naujas detalusis planas ir tik tada prasidės uosto statybos darbai.
Paruošiamųjų darbų (tokių kaip geologinis kartografavimas) atlikimui trukdo tai, kad dabartinė įplauka į Šventosios uostą yra labai sekli ir netgi nedideli tyrimo laivai į uostą įplaukti negali. Svarstoma galimybė atlikti farvaterio valymo darbus.
Šiai galimybei Šventosios uosto plėtojimo tarybos posėdyje neprieštaravo ir LR aplinkos ministerijos atstovai. Valant iškastą smėlį būtų galima panaudoti tiek uosto atstatymo darbams, tiek paplūdimiams pamaitinti, o gilesnė įplauka smarkiai palengvintų vietos žvejų laivybos sąlygas.
Pasak KVJUD direktoriaus infrastruktūrai, daug diskusijų kelia ir kito - giliavandenio uosto statyba.
"Prieš atsirandant Būtingės terminalui, taip pat labai daug diskutuota. O dabar matome, kad nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu į AB "Mažeikių nafta", be Būtingės terminalo gamykla visiškai negalėtų dirbti. Taip ir su giliavandeniu uostu, kuris būtų naudingas vien jau dėl galimybės jame įrengti suskystintųjų gamtinių dujų (LNG - "liquefied natural gas") terminalą. Reikia realiai vertinti situaciją - be giliavandenio uosto dujų terminalo nebus, nes jam kitur vietos nėra. Su šio terminalo atsiradimu ir galėtų prasidėtų giliavandenio uosto vystymasis", - neabejojo A.Kamarauskas.
Robertas Širvys
