Kaip pranešė frakcija, pagal valstybės institucijų pateiktus duomenis sukurto skaitliuko algoritmas parodo, kaip vos per dvejus metus valstybės skolos dydis vienam gyventojui išauga ketvirtadaliu – iki 20 tūkst. eurų, o palūkanų sąnaudos per metus bemaž padvigubėja – iki 2 mlrd. eurų.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė pažymėjo, kad šis biudžeto projektas yra „iškirtinis“ tuo, kaip prastai vertinamas ekspertų.
„Matau, kad iš tikrųjų tai yra išskirtinis biudžetas. Išskirtinis ta prasme, kad apie šį biudžetą gerai nepasisakė nė vienas ekonomistas, nė vienas ekspertas. Ir čia tikrai ne pozicijos ar opozicijos klausimas. Čia yra klausimas, kad šis biudžetas visų ekspertų vertinamas arba blogai, arba labai blogai“, – žurnalistams sakė frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Politiškai apie biudžeto priėmimą apskritai labai sudėtinga kalbėti, nes net koalicijos partneriai kol kas neįsipareigoja jo palaikyti – tai galima turėti ir biudžetą su rekordiškai mažu politiniu palaikymu“, – pridūrė politikė.
Anot jos, nors valdantieji sutarė dėl naujų biudžeto pajamų – pavyzdžiui, dėl cukraus mokesčio didinimo, azartinių lošimų apmokestinimo ir tabako, alkoholio akcizų pokyčių, tai yra smulkmenos, lyginant su užprogramuotomis išlaidomis.
„Iš esmės yra labai daug pridaryta klaidų, užprogramuotos didžiulės problemos ateičiai ir kol kas net nėra bandymų tas problemas taisyti, nes tiek cukraus mokestis, tiek akcizai yra smulkmenos, lyginant su ta milžiniška skola, kuri yra užprogramuota“, – akcentavo ji.
Kaip skelbė ELTA, šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, visgi nepriklausomi auditoriai įspėja, kad deficitas bus didesnis.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad parlamentui priėmus dabartinį 2027-ųjų valstybės biudžeto projekto variantą, konservatoriai prašys Konstitucinio Teismo (KT) išsiaiškinti, ar jis atitinka konstitucinius fiskalinės drausmės kriterijus.
Politikas tikina, jog Vyriausybė teikdama dabartinį projektą su 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitu ir iki 48,2 proc. augančia skola „bando suklastoti biudžetą“, nes tikrasis pajamų ir išlaidų disbalansas, anot jo, gali būti didesnis, o papildomi pasiūlymai, kaip surinkti daugiau pajamų – pernelyg smulkūs.
„Jei toks biudžetas nebus pataisytas, o tie pataisymai, kurie dabar yra siūlomi (...) yra tik lašas jūroje, (...) tikrai kreipsimės į Konstitucinį Teismą, (...) ar šitas biudžetas neprieštarauja konstituciniam Fiskalinės drausmės įstatymui ir jis turi veikti. Konstitucinis Teismas turi įvertinti atitiktį konstituciniam įstatymui“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Ir jeigu jis pamatys būtent klastojamo biudžeto (požymių – BNS), kuris neturi jokio plano, kaip įveikti skolą per artimiausius 1–2 metus, jokių konkrečių pasiūlymų ir sprendimų, tada jis (KT – BNS) turėtų įpareigoti Vyriausybę tuos sprendimus pateikti jau kitais metais“, – kalbėjo jis.
Pasak L. Kasčiūno, KT galėtų įpareigoti Vyriausybę parengti konkretų planą, kaip 2028 metais Lietuvai sugrįžti į fiskalinę drausmę: „Kad ateitumėme pasiruošę su planu, o ne šiaip vėl perbraižinėtume kažkokius skaičius.“
Jis pabrėžė, kad į KT būtų kreiptasi, kai biudžetą priims Seimas.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi kadenciją įpusėjusios Vyriausybės parengto 2027 metų valstybės biudžeto projekto.
Prieš posėdį Seime valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė aiškino, jog biudžeto projektas neparodo tikrojo vaizdo, nes dalis svarbių išlaidų į jį neįtraukta, o deficitas gali būti kur kas didesnis nei suplanuotas dabar.
L. Kasčiūnas teigė projekte įžvelgiantis didelę nežinomybę dėl būsimų išlaidų ir pajamų: „Kalbame apie daugiau nei milijardą eurų kažkokių arba išslėptų išlaidų, arba nepagrįstai numatytų įplaukų, pavyzdžiui, 200 mln. eurų iš geresnio mokesčių administravimo. Labai nesunku suprast, kad tai panašu į suklastotą biudžetą.“
Siekiant padidinti būsimas valstybės pajamas, valdantiesiems pavyko sutarti labiau apmokestinti loterijas ir azartinius lošimus, didinti vadinamąjį cukraus mokestį, taip pat svarstoma apmokestinti degalų gamybos įmonių neplanuotus pelnus, koreguoti tabako ir alkoholio akcizus.
Pagal Vyriausybės siūlomą projektą valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.





