Kiek kainuoja verslo pradžia Lietuvoje „Viską galima sužinoti pačiam “

Giedrė Sankauskaitė

Verslo steigimas Lietuvoje vis dar pasižymi formalumų gausa. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kaip geriausia pradėti verslą ir kiek tai kainuoja. Verslo pasaulyje greitesni aplenkia lėtuosius ir stokojančiuosius inovatyvaus mąstymo bei galynėjasi su tais, kurie ieško nestandartinių ir efektyvių sprendimų. Tą patį galima pasakyti ir apie verslo pradžią. 

 Savaitraščio kalbinta VšĮ „Versli Lietuva“ atstovų regione koordinatorė Jolanta Miloš teigė, kad norint pradėti verslą visą procesą galima suskirstyti į kelis etapus.

 Pasak jos, beveik kiekvienam yra žinoma elementari tiesa – verslas gimsta nuo idėjos.

 Idėjos įvertinimas

 Kaip teigia „Verslios Lietuvos“ atstovė, svarbu nepamiršti įvertinti verslo idėjos unikalumo – Lietuvos ar regioniniu mastu. Galima kreiptis ir į konsultantus, kad šie padėtų ją įvertinti. Ekspertai vertina, ar idėją sunku įgyvendinti ir ar apskritai verta pradėti verslą.

 Gera pradžia – pusė darbo, tačiau vien geros idėjos neužtenka. Jau turint verslo idėją, galima tikrinti, ar ją pavyks įgyvendinti ir ar ji bus sėkmingo verslo garantas.

 Kaip tai padaryt? Norint kuo tiksliau įvertinti idėją, gali padėti ir verslo plano paruošimas. Tai patogi priemonė supažindinti su verslo idėja ir potencialius investuotojus. Verslo planas priverčia sistemiškai apmąstyti savo idėją, atskleidžia žinių spragas, galimas kliūtis ateityje, leidžia pasitikrinti idėjos gyvybingumą.

 Taip pat derėtų įvertinti potencialią rinką, konkurentus, o tada jau rengti verslo planą, t. y. nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses, galimas grėsmes ir galimybes joms neutralizuoti.

 Įmonės pasirinkimas

 Turint idėją, įvertinus konkurencinį lauką ir galimas grėsmes bei turint verslo planą laukia kitas etapas – įmonės tipo pasirinkimas. Populiariausi steigiamų įmonių tipai yra individualioji įmonė, uždaroji akcinė bendrovė ir mažoji bendrija.

 „Viskas priklauso nuo idėjos – jos masto ir sudėtingumo“, – aiškina „Verslios Lietuvos“ atstovė.

 Pavyzdžiui, individualios įmonės pasižymi paprastesne nei kitų juridinių asmenų steigimo tvarka, be to, individualiai įmonei įsteigti nėra nustatytas minimalus įstatinis kapitalas. Kita vertus, kai prievolėms vykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jas savininkas atsako savo turtu.

REKLAMA

 Uždaroji akcinė bendrovė, priešingai nei individualioji įmonė, yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Taigi akcininkai asmeniniu turtu neatsako už neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 10 tūkst. litų.

 Naujausias įmonės tipas – mažoji bendrija. Tai ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Mažąją bendriją steigti gali ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. Kuriant šios rūšies įmonę įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka įnašą.

 Be to, pelnas dažniausiai skirstomas pagal proporcingą nario įnašo dydį. Mažąją bendriją gali valdyti narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Sprendimai priimami balsuojant.

 Išlaidų įvertinimas

 Steigiant įmonę būtina kritiškai įvertinti savo finansines galimybes. Pagrindinis indikatorius, lemiantis išlaidas steigiant įmonę Lietuvoje, priklauso nuo įmonės tipo, kokią yra nuspręsta įsteigti. „Tai yra leidimų kaina, kuri priklauso nuo verslo idėjos sudėtingumo“, – pasakoja „Verslios Lietuvos“ atstovų regione koordinatorė.

 Pasak J. Miloš, steigiant įmonę su notaro pagalba, prie šitos sumos apytiksliai reikėtų pridėti nuo 300 iki 500 litų.

 Įmonės „Verslo sūkurys“ Finansinių sprendimų direktorė Edita Kavinskienė leidiniui teigė, kad individualios įmonės įsteigimo kaina su notaro, registrų centro mokesčiais ir dokumentų paruošimo išlaidomis būtų apie 700 litų. „Verslininkas turi žinoti – jeigu įmonė bankrutuos, jis rizikuoja visu savo turtu. Netgi skolos yra paveldimos“, – įspėja „Verslo sūkurio“ atstovė ir priduria, kad mažosios bendrijos steigimas gali kainuoti apie 900 litų.

 „Jeigu mažąją bendriją ištinka bankrotas, negalima išieškoti iš steigėjo jo asmeninio turto“, –skirtumus tarp individualios įmonės ir mažosios bendrijos aptarė E. Kavinskienė.

 Kita teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė. Pastarąją įsteigti, pasak „Verslo sūkurio“ Finansinių sprendimų direktorės, kainuotų apie 1 tūkst. litų. Ji – populiariausia, be to, seniausia, todėl teisiniu požiūriu turinti mažiausiai spragų.

REKLAMA

 „Tačiau steigiant tokią bendrovę reikalaujamas ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų pradinis įstatinis kapitalas“, – atkreipia dėmesį E. Kavinskienė.

 Kaip teigia „Verslios Lietuvos“ atstovų regione koordinatorė, steigiant elekroniniu būdu, įmonės registracijos kaina dar papildomai svyruotų nuo 180 iki 250 litų.

 Finansinė parama

 Įrankių pradedantiesiems verslininkams netrūksta. Vienas iš jų – pirmų verslo metų krepšelis. „Krepšeliai šiuo metu yra orientuoti į jaunimą iki 29 metų. Jais naudojantis galima gauti nemokamas konsultacijas, mokymus, partnerių paslaugas“, – kalbėjo J. Miloš.

Kitas būdas – imti paskolą.

 „Paskolą galima gauti ir iš kredito unijų. Į jas galima kreiptis su savo verslo planu įvertinant verslo idėją. Suteikiama paskola gali siekti iki 86 tūkst. litų“, – pasakoja „Verslios Lietuvos“ atstovė ir priduria, kad šio tipo paskolos suteikiamos jauniems verslininkams, kurie dar neturi verslo patirties.

 Be konsultantų pagalbos

 Sėdmaišių gamyba, pardavimu ir nuoma užsiimančios įmonės „Pušku pušku“ direktorius Remigijus Balčiūnas savaitraščiui pasakoja, kad steigiant uždarąją akcinę bendrovę galima išsiversti ir be konsultantų pagalbos.

 „Viską galima sužinoti pačiam “, – tvirtina R. Balčiūnas, tačiau pripažįsta, kad lengvai galima pasimesti finansų tvarkymo informacijos kloduose, todėl jam prireikė buhalterio konsultacijos. „Pušku pušku“ įmonės steigimas užtruko apie mėnesį.

 „Jeigu registrų sistemoje elektroninis parašas veiktų idealiai, ten viską būtų galima labai greitai susitvarkyti“, sako direktorius. Jis tvirtina, kad didžiausia problema yra tai, jog elektroninis parašas ne visose sistemose veikia.

 Visos pradinės UAB steigimo išlaidos, R. Balčiūno teigimu, atsiėjo apie 560 litų. Pasak jo, ne elektroniniu būdu registruojant įmonę, visi formalumai gali užtrukti.

 „Naudojantis notarų paslaugomis gali prireikti daugiau laiko, o steigiant įmonę elektroniniu būdu viską padaryti galima greičiau, – konstatuoja R. Balčiūnas. – Viena iš problemų neturint patalpų – reikia susirasti adresą įmonei įregistruoti.“

REKLAMA

 Jeigu asmuo, steigiantis verslą, yra ir steigėjas, ir direktorius, ir patalpų, kuriose bus registruojama ta įmonė, savininkas, elektroniniu būdu steigti įmonę yra tikrai pigiau. Savaitraščio kalbinti pašnekovai teigia, kad galima sutaupyti nuo 300 iki 600 litų. Taip yra todėl, kad nereikia naudotis notaro paslaugomis ir įmonė registruojama tiesiogiai per registrų centrą.

 FAKTAI: Įmonės Lietuvoje

Registrų centro duomenimis, iki spalio vidurio 2013 metais buvo registruota 6 350 uždarųjų akcinių bendrovių, 3 akcinės bendrovės ir 2 423 mažųjų bendrijų.

Uždarųjų bendrovių steigimo skaičius itin išaugo 2012 metais. Tada jų buvo įsteigta net 10 896.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų