Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt
Gripo gniaužtuose šiemet atsidūrė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Farmacininkai džiaugiasi išaugusiais vaistų pardavimais, prekybos centrai – graibstomomis citrinomis ir imbierais. Tačiau viena po kitos uždaromos ugdymo įstaigos, o medikai vos spėja apžiūrėti visus sergančius. Specialistai ragina sveikata rūpintis ištisus metus, daugiau dėmesio skirti profilaktikai, ir pažymi, kad skiepai kainuoja daug pigiau, nei ilgam prarastas darbingumas ar brangūs medikamentai.
Skirtingas mūsų gyvenimo sritis šis virusas paveikė ir dar paveiks skirtingai. Nors specialistai kasmet primena, kad imuninę sistemą reikia stiprinti ištisus metus, tačiau gripas daugumą iš mūsų užklumpa taip pat netikėtai, kaip ir pirmasis sniegas – kelininkus.
„Šiais metais paplito pandeminis gripas, buvęs 2009 metais. Šiais metais jis mėgsta komplikuotis, ypač plaučių uždegimu“, – sako Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė.
Pirmoji stotelė, kur lekia didžioji dauguma, vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus – vaistinė. Būtent farmacininkai gali trinti delnais prasidėjus gripo bei peršalimo ligų maratonui, nes žmonės, norėdami kuo greičiau pasveikti, šluote šluoja, kaip reklamos skelbia, vos per naktį pasveikti padedančius vaistinius preparatus.
„Pagyvėjimą pajutome jau senokai, gal prieš Kalėdas. Antplūdis toks vidutinis, kadangi tų vaistinių daug. Jei simptomai lengvesni, žmonės įvairius preparatus nuo peršalimo perka patys, perka profilaktikai, jei kas nors iš artimųjų susirgo, perka vitaminus, papildus imunitetui stiprinti“, – pastebi „Euro vaistinės“ farmakotechnikė Elvyra Ramaškienė.
„Žmonės šiemet taip įsibaiminę gripo epidemijos, kad kreipiasi labai anksti. Jie į gydymo įstaigas kreipiasi reikia nereikia. Iš vienos pusės, tai gerai, bet iš kitos pusės, tai apkrauna gydymo įstaigas“, – pastebi D. Kitavičienė.
Paskelbus gripo epidemiją, ligonių srautas poliklinikose kiek sumažėjo, ir pas gydytojus eina tik tie, kuriems galimos komplikacijos. Ir apskritai, šiuo metu siūloma geriau likti namuose, nei eiti į viešas vietas ar juolab gydymo įstaigas, kur vienoje vietoje – didžiausia sergančių žmonių koncentracija.
Kitas variantas – kreiptis į privačias klinikas. Jose eilės kiek mažesnės, o greita diagnozė, parodysianti, ar jums gripas, ar eilinis peršalimas, kainuos apie 50 litų.
„Neapžiūrėtų, nepakonsultuotų pacientų tikrai nelieka, bet gydytojams krūvis dvigubėja, trigubėja. Ryte būna antplūdis, tenka palaukti eilėse“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė.
„Mes išsiaiškiname, kokie simptomai, ir siūlome vaistus. Jeigu matome, kad žmogui yra komplikacijų, kad jis rimtai serga jau kelias dienas, rekomenduojame tuoj pat eiti pas gydytoją, kuris išrašytų receptinių vaistų“, – tvirtina farmakotechnikė E. Ramaškienė.
Neretai sergantys nori išgyti greitai ir prašo šeimos gydytojo išrašyti antibiotikų. Tačiau šiuo ginklu, kurį turi gydytojai, piktnaudžiauja ir jie patys, ir pacientai.
„Antibiotikus dažniausiai skiria gripo komplikacijoms gydyti, bet yra vaistų ir nuo gripo, tad išrašo ir juos“, – pastebi E. Ramaškienė.
„Reikia suprasti, kad antibiotikai kovoja su bakterijomis, kai liga komplikavosi bakteriniu susirgimu. Gripas yra virusas, o viruso jokie antibiotikai nežudo“, – aiškina Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė D. Kitavičienė.
Imuninę sistemą lietuviai bando stipinti ir tradiciniais, kiek pigesniais būdais. Tad savo pelno pyrago dalį atsiriekia ir prekybos centrai. Jie siūlo įsigyti daržovių ar vaisių, galinčių padėti išvengti gripo. Lietuvių baimė užsikrėsti gripu ir rinkodaros triukai kelis kartus padidino česnakų, imbierų ar citrinų pardavimą.
„Nuo gripo esu padariusi mišinių su svogūnais, česnakais, medumi, citrina. Tokio mišinio šaukštas ryte ir vakare – puikiausias vaistas“, – tvirtina Vegetarų draugijos pirmininkė ir žolininkė Ksavera Valerija Vaištarienė.
K. V. Vaištarienė jau net nepamena, kada paskutinį kartą sirgo gripu. Pasak jos, būtent šie mišinukai padeda jai stiprinti imuninę sistemą, o taip pat smarkiai nepatuština kišenių.
„Tai labai pigu, čia kartu ir maistas, ir vaistas. Turime neužmiršti Hipokrato priesako, kuris sako, kad maistas yra vaistas. Tai yra tikra teisybė“, – sako ji.
Žinoma, be vaistų įveikti gripo virusą sudėtinga ir nerekomenduojama. Įvairios žolelės bei tirpaliukai veiksmingesni, kai kalbame apie jų profilaktinį vartojimą, o ne apie viruso gydymą.
„Mes gripui turime ruoštis visus metus, ne tada, kai prasideda susirgimai, pradėti kilogramais valgyti česnakus ir imbierą“, – teigia D. Kitavičienė.
„Galiu pasakyti labai gerą metodą: reikia 5 minutes virti citriną su žieve vandenyje, tuomet ją išimti, perpjauti, išsunkti sultis, jas supilti į 250 mililitrų indelį. Vaistinėje reikia nusipirkti gryno glicerino, vieną jo šaukštą įdėti į indelį ir iki viršaus pridėti medaus. Viską išmaišyti. Valgyti po 3–4 šaukštelius per dieną. Toks mišinys tinka ir vaikams, jis išvalo plaučius, gydo bronchitą“, – savo receptą pateikė K. V. Vaištarienė.
Gripo epidemija galvos skausmą kelią ne tik ja užsikrėtusiems, bet ir įmonėms. Labiausiai nuo šio klastingo viruso nukenčia mažos įmonės, kai dėl padidėjusio sergamumo tenka sustabdyti darbą, nes tiesiog nebėra kam dirbti. Kiek paprasčiau – didesnėms įmonėms.
„Šiemet gripo epidemija daug didesnė nei pernai. Natūralu, kad ir mes ją pajutome. Vakarykščiais duomenimis, iš daugiau kaip 3,5 tūkst. darbuotojų sirgo 140. Tai dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, bet reikia paminėti, kad ne visi jie serga gripu“, – teigė įmonės „Senukų prekybos centras“ personalo direktorius Mindaugas Armalas.
Yra ir tokių atvejų, kai susirgus didesnei daliai darbuotojų, kreipiamasi į personalo nuomos agentūras, kurios greitai kelioms dienoms suranda žmogų, kuris įmonėje pakeičia susirgusį darbuotoją. Per gripo epidemiją darbuotojų poreikis išauga apie 7–9 proc. Dažnai būna ir taip, kad sergantis žmogus išgeria vaistų ir toliau vykdo savo pareigas darbovietėje, nekreipdamas dėmesio į pablogėjusią savo sveikatą
„Pasakyčiau labai drastiškai, bet eiti į darbą sergant – nusikaltimas. Visų pirma, žmogus negali būti tikras, kad gripo virusas nesukels kokių nors komplikacijų. Gripo virusas klastingas tuo, kad jis gali sukelti didžiules komplikacijas, nors pati ligos eiga yra gana nesudėtinga“, – pastebi ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
„Gydytojai ne kartą akcentavo, kad jei žmogaus klinikinė būklė yra sunki, jis turi laikytis gulimo lovos režimo, o jis net nesileidžia į kalbas apie nedarbingumo lapelį, prašo saujos antibiotikų ir nori kuo greičiau eiti į darbą, nes jam mažai mokės“, – kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė.
D. Razmuvienė sutinka, kad dabartinė socialinė ir ekonominė šeimos situacija ne visada leidžia 3–5 dienas būti namie ir sirgti. „Tačiau darbdaviai supranta, kad jei žmogus į darbą neateis tris dienas, bet po to dirbs ištisus metus, bus žymiai didesnė nauda, nei jei jis nematys jo darbe mėnesį ar daugiau“, – sako ji.
Dažnas darbdavys, ypač didesnėse įmonėse, bando dar rudenį užbėgti artėjančiam gripui už akių ir suteikia savo darbuotojams galimybę nemokamai pasiskiepyti.
„Nuo gripo mes skiepijame jau nuo 2007 metų. Pasinaudoti šia galimybe nori vis daugiau žmonių. Šiemet nuo gripo mūsų įmonėje pasiskiepijo daugiau nei 500 darbuotojų“, – sako „Senukų prekybos centro“ personalo direktorius M. Armalas.
„Tik vakcinoje esantis antigenas gali mus apsaugoti nuo to viruso, kuris cirkuliuota tarp mūsų žiemos ir rudens sezoną“, – teigė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.
Lietuvoje požiūris į skiepus ne itin palankus, nes kalbama, kad jie ne tik kad nepadeda, bet dar yra ir pavojingi. Dėl požiūrio į skiepus, pasak specialistų, Lietuva Europos Sąjungoje labai išsiskiria. Mat Lietuvoje nuo gripo skiepijasi 5–6 proc. žmonių, tuo metu kitur – 50–80 proc.
„Reikia suvokti, kad patys turime būti atsakingi dėl savo organizmo, savo sveikatos ir į ją investuoti. Vakcina tiems žmonėms, kuri nepriklauso rizikos grupėms, kainuoja apie 20 litų. Tai nėra dideli pinigai, lyginant su sumomis, kurias reikia išleisti žmogui susirgus gripu ar kilus komplikacijoms, nekalbant apie mirties atvejus, kiek tai kainuoja“, – sako ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.
Taip pat derėtų paminėti, kad gripas neaplenkė ir ugdymo įstaigų. Alytaus mieste vienu metu buvo uždarytos visos mokyklos, kituose miestuose taip pat buvo nuspręsta nutraukti pamokas. Tai labai nudžiugino vaikus, tačiau sukėlė rūpesčių tėvams.
„Yra keli visai praktiški patarimai tėvams: jei uždaromos ugdymo įstaigos, tėvai turėtų žinoti, kur yra jų vaikai. Jie mėgsta lankytis masinio susibūrimo vietose, o tokiu būdu sergamumas tikrai nemažės“, – sako D. Razmuvienė.
Alytaus „Jotvingių“ gimnazijoje pamokos buvo sustabdytos net aštuonias darbo dienas. Nors pamokos nevyko, mokytojai uoliai dirbo savo darbo vietose pagal savo pamokų planus.
„Tai pirmas kartas, kai epidemija trunka taip ilgai. Paprastai dėl šalčio buvo praleidžiamos 1–2 dienos, dėl epidemijos – 3–4. Bet kad būtų praleistos 8 mokymosi dienos, per 40 mano darbo metų Alytuje to dar nebuvo“, – tvirtino Alytaus miesto „Jotvingių“ gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas.
Tad stiprinkime visi savo imuninę sistemą visus metus, tada ir gripas nebus toks baisus, ir piniginės taip smarkiai nepatuštės.
„Amerikiečiai jau seniai paskaičiavo, kad vienas doleris, skirtas profilaktikai, atneša 18–20 dolerių naudos“, – pažymi ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.
Pabaigoje – dar keletas patarimų, kaip apsisaugoti nuo klastingojo gripo, jei jis dar jūsų nepaguldė į lovą:
* Dažnai plaukite rankas.
* Užsidenkite nosį ir burną, kai kosėjate ar čiaudote.
* Tinkamai naudokite vienkartines nosines.
* Jeigu susirgote – pasilikite namie.
* Gerai vėdinkite patalpas.
* Venkite masinių susibūrimo vietų.
