Apie planus Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę paskelbusi suomių įmonė „Fortum Heat Lietuva“ derasi su Laisvosios ekonominės zonos valdytojais.
Palankiai miesto vadovų vertinamus projektus siekianti įgyvendinti „Fortum“ ketina savo bazę įkurdinti Kauno LEZ teritorijoje. Tam reikės du „tipinius“ ekonominės zonos sklypus sujungti į vieną. Tačiau yra ir trikdžių, kurie dažnai atsiranda, kai tenka kiek įmanoma oper
atyviau paimti visuomenės poreikiams, išpirkti iš savininkų kai kuriuos žemės plotus, įeinančius į LEZ teritoriją.
Kauno laisvos ekonominės zonos (LEZ) direktorius Vytautas Petružis susitikime su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu akcentavo: „Mums labai aktualūs žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso spartinimo, tarpininkavimo, greičiau sprendžiant Kauno LEZ teritorijoje esančių miškų žemės nuomos klausimą Kauno LEZ, klausimai. Be to, laisvoji ekonominė zona taptų dar patrauklesnė investuotojams, jei atsirastų galimybė taikyti LEZ lengvatas įmonių teikiamoms paslaugoms.“
Anot V. Petružio, Kauno LEZ suplanuota 534 ha teritorijoje, kuri dalinama į verslo gatvę, gamybos ir logistikos sektorių bei oro parką. LEZ turi 3 km ruožu besitęsiančią bendrą su Kauno oro uosto teritorija ribą. Kauno LEZ intensyviai plečia bendradarbiavimą su oro uostu.
Kauno LEZ disponuoja 162 hektarais, šiuo metu vystoma 133 ha ekonominės zonos teritorijos (65 ha – jau „apgyvendinta“, 27 ha išnuomota investuotojams).
Ekonominėje zonoje sėkmingai darbuojasi keliolika įvairių verslo įmonių, iš kurių minėtinos tarptautinėse rinkose kelius prasiskynusios bendrovės „Elinta“ (automatinių sistemų, prietaisų gamyba), „Aconitum“ (farmacijos pramonė), iš naujakurių – „Pienas.lt“, „Ryterna“ ir kitos.
Iki šiol LEZ teritorijoje sukurta apie 200 naujų darbo vietų, netrukus jų padaugės dar 300. Iš 129 mln. Lt, investuotų Kauno LEZ, net 92 mln. Lt – užsienio investicijos. Artimiausiu metu bendrą investicijų kiekį žadama padidinti iki daugiau nei 300 mln. Lt.
