fortum

Suomijos energetikos bendrovė „Fortum“ pasirašė sutartį dėl savo centralizuoto šilumos tiekimo verslo Baltijos šalyse pardavimo „Partners Group“ įmonei. Bendra sandorio vertė, be įsiskolinimų ir grynųjų pinigų, yra 800 mln. eurų. Tikimasi, kad jis bus baigtas šių metų antrąjį ketvirtį, pranešė Suomijos bendrovė.  Pasak jos, sandoris yra jos strategijos vykdymo dalis, nes bendrovė nuolat peržiūri savo verslus ir optimizuoja portfelį vertės kūrimui.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį priėmė nagrinėti Seimo narių skundą dėl atliekų deginimo jėgainių. Apie tai teisėja Daiva Petrylaitė pranešė parlamentarų kreipimosi į KT iniciatoriui konservatoriui Mykolui Majauskui. KT prašoma ištirti, ar Seimo priimtos pataisos, sugriežtinančios atliekų deginimo jėgainių statybas, neprieštarauja Konstitucijai. Po tokiu prašymu pasirašė 31 Seimo narys.

Valdantieji nebesiekia, kad statant atliekų deginimo jėgaines, būtų išlaikytas 20 kilometrų atstumas nuo gyvenviečių. Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pirmadienį Seime įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria atsisako tokio reikalavimo. Pasak K. Mažeikos, „valstiečių“ frakcija, anksčiau palaikiusi nuostatą dėl 20 km atstumo, pataisą dėl jos atsisakymo žada palaikyti.

Seimas pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Tai reiškia, kad Seimo anksčiau priimtos pataisos lieka galioti – jos įsigalios nuo 2019 metų sausio.

Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas Seimui siūlo atmesti prezidentės veto pataisoms, reglamentuojančioms atliekų deginimo elektrinių statybą. Už veto atmetimą trečiadienį balsavo 5, prieš – 2 komiteto nariai. Buvęs konservatorius Paulius Saudargas balsavime nedalyvavo, o „valstiečiai“ Petras Nevulis ir Virginija Vingrienė nepasirodė posėdyje. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar priimti prezidentės siūlymą, ar palikti rugsėjį Seimo priimtus pakeitimus, numatančias statybų ribojimus.

Seimui leidus Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, opozicija prašo šalies vadovės pataisas vetuoti. Po kreipimusi surinkta beveik 20 opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų parašų. Konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad sprendimas valstybei galėtų padaryti kelis šimtus milijonų eurų nuostolių, taip pat jis pakenktų Vilniaus ir Kauno gyventojams.

Seimo konservatoriams nepavyko sustabdyti pataisų dėl atliekų deginimo jėgainių ateities priėmimo. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.

Kauno Laisvosios ekonominės zonos vadovas Vytautas Petružis sako, kad Kaune statomoje atliekų deginimoje jėgainėje šiukšlėmis bus atsikratoma švariau, nei jas kaupiant sąvartynuose. „Išrūšiuotų atliekų deginimo projektas šiuo metu yra statybų stadijoje, mes jo nebijome, nes visų pirma, tai yra suomiška technogija.

Seimas linkęs sutikti, kad Vyriausybė pakeistų sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekas deginančių kogeneracinių elektrinių projektų, atsižvelgdama į gyventojų interesus ir jų sveikatą. Seime skinasi kelią draudimas tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė tokioms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, o dėl jų priėmimo spręs vėliau. Jei Seimas jas priimtų, pataisos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.