Grūdų perdirbėjų pasipiktinimą sukėlė kelios televizijos laidos, kuriose įrodinėta, kad Lietuvoje per javapjūtę leidžiama derlių nupurkšti ypatingais nuodais, sukeliančiais žmogaus ląstelių nekrozę ir net mirtį.
Sumažėjo pirkimas
Dalis vartotojų, patikėję žaliųjų judėjimo laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktoriaus Andrejaus Adomavičiaus tvirtinimu, kad Lietuvoje valgome nuodingą duoną, kelias savaites jos visai nebepirko. Praėjusią savaitę į Žemės ūkio ministeriją rinkęsi grūdų perdirbėjai piktinosi neatsakingai paskleista melaginga informacija, tačiau dėl patirtų nuostolių kreiptis į teismą neketina.
Kovo 19 dieną surengtame posėdyje Grūdų perdirbėjų asociacijos tarybos nariai žarstėsi kritika žiniasklaidai, mokslininkams ir patikliems miesto vartotojams.
Bendrovės „Vilniaus duona“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė kvietė atsakingiau kalbėti viešojoje erdvėje. „Suprask, lietuviška duona yra nuodai. Tokie teiginiai įžeidė visus duonos gamintojus. Mes, „Vilniaus duona“, laikomės skandinaviškų kokybės standartų. Be kokybės ir saugos tiesiog negalėtų egzistuoti mūsų verslas“,– įrodinėjo direktorė.
Po viešai paskleistų gąsdinimų, kad žmonės valgo užnuodytą maistą, anot R.Ramanauskienės, verslininkai jautėsi „apspjaudyti ir nepagrįstai pažeminti“, be to, jie prarado ir pajamas. „Po paskleistos anties duonos pardavimas krito 10–12 procentų. Po savaitės kitos pradėjo atsigauti, bet klausimų pirkėjai vis pateikia. Pajamas prarado ne tik verslininkai, bet ir valstybės biudžetas“,– piktinosi direktorė.
Netiki teisingumu
„Lietuviški kviečiai eksportuojami į 27 šalis, mūsų produkcija– į 30 šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Singapūrą, Honkongą, Pietų Korėją, Norvegiją, Švediją. Ar gali nesureaguoti koks nors norvegų maisto koncernas išgirdęs pranešimą dėl maisto saugos pažeidimų Lietuvoje? Gal praleis pro ausis, kad per Lietuvos televiziją pasakė, jog glifosatas yra nuodas– jis visame pasaulyje naudojamas 40 metų ir yra pripažintas mažiausiai toksišku chemikalu. Bet per Lietuvos televiziją pasakė, kad čia nėra augalų apsaugos priemonių kokybės kontrolės. Tai jau blogai– lietuviškai žaliavai gali būti pasakyta „stop“. Iki liepos nepirks mūsų grūdų– kol įrodysime, kad Lietuvoje ta kontrolė yra ir ji tinkama“,– įsivaizduojamą situaciją piešė bendrovės „Amilina“ plėtros direktorius Danas Tvarijonavičius.
Verslininkas plūdo žiniasklaidą nesirinkdamas aptakesnių frazių. Anot D.Tvarijonavičiaus, nė vienoje normalioje civilizuotoje šalyje tokios antimokslinės idėjos, agresyvi profanacija negautų eterio.
Ragino bendrauti su žurnalistais
Kupiškio ūkininkas Zigmas Aleksandravičius ragino nesėdėti sudėjus rankų, nes maisto saugos tema dar ilgai nebus išsemta. Tačiau jis kvietė aktyviau diskutuoti, nebijoti bendrauti su žurnalistais. Z.Aleksandravičius kvietė grūdų perdirbėjus, žemdirbių organizacijas negailėti nei pastangų, nei pinigų, kad tautai tiesą paaiškintų įtaigiai, paprastai, suprantamai.
Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius tvirtino, kad Lietuvoje užauginti produktai atitinka ES standartus, jiems taikomi tokie pat kontrolės kriterijai kaip ir kitose ES šalyse. „Žemės ūkis Lietuvoje dar nėra toks intensyvus, koks yra kitose ES šalyse, todėl turime daug privalumų, tiesiog reikia suformuoti tinkamą viešąją opiniją“,– teigė pareigūnas.
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko Edmundo Morkevičiaus nuomone, Europos Sąjungos šalyse grūdų kontrolė yra labai aukšto lygio, tačiau Lietuva jokių notifikacijų, kad grūdai neatitinka nustatytų kokybės ar saugos parametrų, nėra gavusi per visus metus nuo įstojimo į ES 2004-aisiais.
Arvydas Jockus
